Didžiausias džiaugsmas menininkui – kūryba gimtajame krašte

sederevicius zigmas
Vaiguvos lauko galerijoje eksponuojama Zigmo Sederevičiaus medžio skulptūrų, puošiančių ne tik Plokščių miestelį, fotografijų paroda. R. Majauskaitės nuotr.


Raminta MAJAUSKAITĖ

Nuo penktadienio Plokščių Vaiguvos lauko galerijoje galima pasigrožėti retrospektyvine tautodailininko Zigmo Sederevičiaus medžio skulptūrų fotografijų paroda.

Tautodailininkas, prieš 60 metų gimęs Prancų kaime, sugebėjimą kurti sako paveldėjęs iš savo močiutės, kuri nuostabiai siuvinėjo. Z. Sederevičiaus šeimoje talentas perduodamas iš kartos į kartą: ir seneliai, ir tėvai užsiiminėjo liaudies amatais – medžio drožyba, mezgimu, kilimų audimu.

Z. Sederevičius kurdamas visuomet stengiasi atsižvelgti į krašto istorinį, kultūrinį palikimą, gamtinę aplinką, domisi legendomis, asmenybėmis ir tai padiktuoja jo darbų tematiką. Labiausiai menininkui patinka kurti gimtajam kraštui. Jo darbai atpažįstami iš savito braižo, aptakių formų, modernumo apraiškų skulptūrose – autorius ieško savitumo, unikalumo.

Tautodailininkas teigia, kad per metus sukuria apie penkis didelius medžio kūrinius. Per beveik keturis dešimtmečius iš viso yra sukūręs jau apie du šimtus didelių darbų. Plokščių miestelį puošia net dvidešimt autoriaus skulptūrų. Vienas pagrindinių Plokščių miestelio orientyrų – medinis laikrodis – taip pat Z. Sederevičiaus kūrinys.

Dalis skulptoriaus darbų yra iškeliavę į užsienį, kita dalis puošia kitus Lietuvos miestus, pavyzdžiui, Ignaliną, Vilnių, Palangą, Vilkaviškį. Nemažai darbų yra ir privačiose kolekcijose.

„Vasarą Zigmo neverta ieškoti. Kai tik pakyla saulė, jis dirba lauke, kurdamas naujus stebuklus. Vasaromis gimsta patys didžiausi Zigmo kūriniai. Žiemomis jis leidžiasi į savo dirbtuvėlę rūsyje ir dirba mažesnius darbelius“, – apie medžio drožėją pasakoja Plokščių mokyklos-daugiafunkcinio centro mokytoja Rasita Gokdere.

„Zigmo darbai, Zigmo skulptūros savotiškai nušviečia Plokščių Nemuno bangavimą. Mums, medžio drožėjams, labai sunku, skaudu tą ąžuolą kirviu ar pjūklu pjaustyti, bet suprantame, kad mes tam ąžuolui tarsi duodame kitą gyvenimą, kitą prasmę. Menas atskleidžia medžio grožį, suteikia žmonėms džiaugsmą. Manau, kad pačių plokštiečių indėlis yra be galo didelis, nes pagarba, palaikymas menininkams visada labai reikalingas“, – autorių sveikino ir tautodailininkų bendrijos „Dailius“ vadovas Vidas Cikana.

Atvykę pasveikinti Z. Sederevičių parodos atidarymo ir jubiliejaus proga meno mėgėjai įvertino skulptoriaus darbą, įdėtą kantrybę ir meilę.

Prie parodos prisidėjo ir fotografas Vidas Venslovaitis bei buvęs Šakių „Varpo“ mokyklos direktorius Vitas Daniliauskas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3