Valentino Gustainio gyvenimo pėdomis

gustainis valentinas
Liepos 15 d. minint Valentino Gustainio 125-ąsias gimimo metines, Zanavykų muziejus kviečia pažvelgti į vieno žinomiausių tarpukario žurnalistų Lietuvos istorijoje, rašytojo ir filosofo, parašiusio septynias knygas, 634 straipsnius, asmenybę.

V.Gustainis gimė Vinkšnupių kaime, Griškabūdžio valsčiuje, daugiavaikėje valstiečių šeimoje. Užaugęs blaivininkų šeimoje, V. Gustainis anksti susiformavo kaip reiklus sau, dvasiškai stiprus, pilietiškas, krikščioniškas žmogus.
 
Žurnalistikoje V. Gustainis startavo 1918 m. „Lietuvos aide“. Pirmasis straipsnis „Patriotizmo svarba“, pasirašytas slapyvardžiu „G. n.“, išreiškė Nepriklausomos Lietuvos valstybės idėją. V.Gustainis, eksternu baigęs Kauno pirmąją gimnaziją, 1921–1924 m.  studijavo filosofiją ir teisę Heidelbergo (Vokietijoje) universitete, prancūzų kalbą Sorbonos universitete Paryžiuje. V. Gustainis 1928 m. pradėjo savo kaip įtakingiausio laikmečio žurnalisto karjerą Kaune. Lietuvos prezidento A. Smetonos bei ministro pirmininko A. Voldemaro kvietimu tapo vyriausiuoju „Lietuvos aido“ redaktoriumi(1928 –1932).

1939–1940 m. V. Gustainis tapo Lietuvos telegramų agentūros ELTA direktoriumi. Tai buvo vienos svarbiausių ir atsakingiausių pareigų V. Gustainio gyvenime.

Iki 1941 m. tremties V. Gustainis gyveno Žemojoje Panemunėje. Su žmona Izabele, sūnumi ir dukra buvo ištremtas į Altajaus Ust Kano rajoną. Nuo 1945 m. iki 1954 m. jis kalėjo Barnaule, Krasnojarske, Altajuje. Apie rašytojo gyvenimą tremtyje mes sužinome iš jo knygos „Be kaltės“, kurioje skaitome jo laiškus, skurdžios buities ir sunkių darbų bei jį supusių žmonių aprašymus.

1956 m., grįžęs į Lietuvą, V. Gustainis su šeima apsigyveno pas seserį Griškabūdyje. Čia jis rašė atsiminimus, straipsnius, vertė knygas iš užsienio kalbų. Tai buvo produktyvus rašytojo ir filosofo laikotarpis. 1963 m. parašytas filosofinis veikalas „Idėjų autonomija ir determinizmas“ buvo atspausdintas tik 1991 m. autoriaus „Raštuose“.  Išleistos  V. Gustainio knygos „Be kaltės“ (1989) bei „Nuo Griškabūdžio iki Paryžiaus“ (1991).

V.Gustainis mirė 1971 m. spalio 11 d., palaidotas Griškabūdžio kapinėse. Po rašytojo mirties jo knygų leidyba rūpinosi autoriaus dukra Valentina Gustainytė.

Zanavykų muziejaus feisbuko puslapyje kviečiama plačiau susipažinti V. Gustainio gyvenimu, glaudžiai persipynusiu su XX amžiaus Lietuvos istorijos įvykiais.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3