Praėjusį antradienį Sudargo bibliotekoje vyko atminties vakaras kunigo, knygnešio Martyno Sederevičiaus gimimo datai paminėti. Sudargiečiai pakvietė kartu pakeliauti knygnešių takais, padiskutuoti, kaip prasmingiau reikėtų įamžinti knygnešių tėvu vadinamo kunigo atminimą.

Popietę pradėjusi Sudargo laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Irma Svetlauskienė priminė keletą M. Sederevičiaus asmenybės faktų iš Jono Matijošaičio knygos: „1829 m. lapkričio 9 d. Sederevičių šeimoje gimė sūnus. Zanavykai šv. Martyną gerbia. To šventojo dienomis gimusiam vaikui buvo parinktas Martyno vardas. Sederevičiai savo sūnaus krikšto tėvais pavadino kaimynus Joną Ulinskį ir Rožę Ruškevičiūtę. Martynas buvo ketvirtas vaikas Sederevičių šeimoje, iš viso jų buvo šeši – Juozas, Katrė, Agota, Martynas, Petras, Marija.“

M. Sederevičiaus gimė Plėgų kaime, Lukšių parapijoje. Baigęs Lukšių kunigo Antano Tatarės įsteigtą parapinę mokyklą, toliau mokėsi Marijampolės keturklasėje mokykloje, 1855 m. įstojo į Varšuvos kunigų seminariją, 1858 m. lapkričio 27 d. vyskupas Motiejus Valančius įšventino į kunigus. Vikaravo Alvite, Griškabūdyje, Šakiuose, o 1873 m., tapęs Sudargo klebonu, pradėjo aktyvią knygnešystės veiklą. Tiesa, biografinių žinių apie patį M. Sederevičių nėra daug, daugiausiai sužinome iš jau minėtos J. Matijošaičio knygos bei Juozo Balčiūno-Švaisto romano „Žiobriai plaukia“, taip pat iš sudargiškės Natalijos Albertos Dragūnaitienės knygos „Sudargo istorijos atspindžiai“.

„Šiandien išties kyla dar daug klausimų apie M. Sederevičiaus asmenybę, nerandame žinių apie jo motiną. Rašoma, kad jo sesuo Katrė ištekėjo už Kudirkos ir gyveno Lukšiuose, vėlgi kyla klausimas, už kurio Kudirkos. Galbūt mums pavyks po dalelytę surinkti daugiau informacijos ir sudėlioti knygnešių tėvo gyvenimo mozaiką. Dar svarbus faktas ieškant šaknų, kad jo pavardė nurodoma Sederevičius arba Sederavičius, Sidaravičius“, – kalbėjo I. Svetlauskienė.

Į kunigo, knygnešio M. Sederevičiaus tėviškės paieškas įsitraukė ir lukšiečiai – šių eilučių autorė bei Lukšių bibliotekininkė Rima Bakienė. Šakietis tremtinys Juozas Ulinskas sutiko parodyti Sederevičynės vietą Plėgų kaime, jam apie Sederevičių šeimą pasakojo jo senelis.

„Plėgų kaime iki išsiskirstant į vienkiemius gyveno trys gyventojai – Ulinskas, Sederevičius, Adomaitis. Galiu parodyti šimtu procentų tą vietą. Orientyras – medžiai ir prūdas“, – šių eilučių autorei pasakojo J. Ulinskas. Lukšiečiai turi gražių planų: M. Sederevičiaus gimtinę paženklinti – pastatyti kryžių.

„Kun. M. Sederevičius gyveno pavojingiausiu lietuvių tautai metu. Buvo uždrausta knygas spausti lotyniškomis raidėmis, ir buvo pradėta spausdinti lietuviškas knygas rusiškomis raidėmis. Lietuviams grėsė pavojus surusėti ir supravoslavėti. Drąsiausiai į kovą su tokia politika stojo vyskupas M.Valančius, pirmasis pradėjęs spausti lietuviškas knygas Prūsuose lotyniškomis raidėmis. Kun. M. Sederevičius ėjo jo pėdomis. Didžiausias jo gyvenimo tikslas buvo platinti tikėjimą lietuvių širdyse arba, kaip jis sakydavo, „statyti Dievo bažnyčią žmogaus dūšioje“. Darė jis tai spausdindamas ir pats naktimis po Lietuvą vežiodamas lietuviškų maldų ir dvasinio turinio knygas. Tas knygas jis per savo išlavintus knygnešius išplatino po visą Lietuvą“, – rašo dr. J. Totoraitis.

Sudargiečiai parengė ir pristatė parodą apie M. Sederevičiaus bendražygius: Serafimą Lauryną Kušeliauską, Juozą Antanavičių, Antaną Vytartą, Antaną Baltrušaitį, Juozą Agrabaitį ir kitus.

Sudargas – knygnešių kraštas, kovo 16 d. minima Knygnešių diena, kurią nuolat mini ir sudargiečiai. Pasak I. Svetlauskienės, nuo tada ir prasidėjo knygnešių šaknų ieškojimas. Neseniai buvo pastatytas spektaklis „Širdys pilnos lietuviškų žodžių“, skirtas knygnešių tėvo M. Sederevičiaus atminimui. Vakaro metu buvo skaitomi šio krašto knygnešių vardai, paminėti N. A. Dragūnaitienės knygoje „Sudargo istorijos atspindžiai“, skambėjo sudargiškių atsiminimai apie M. Sederevičių, nelengvą knygų ir spaudos gabenimą.

„Knygos buvo laikomos klėties sienoje, buvo iškaltuotas vienas sienmedis ir toje ertmėje padaryta slėptuvė. Mat klėtis buvo pastatyta iš vieno jovaro, nepaprastai storo, nes buvo tik trys sienmedžių vainikai. O slėptuvės ertmė buvo tokia, kad tilptų pastatyti knygą. Slėptuvės ilgis buvo apie pusantro metro, tai knygų į tokią lentyną tilpdavo daug...“ – prisiminimais dalinosi atminimo vakare dalyvavęs Gintautas Damušis, knygnešio Jono Damušio vaikaitis, kuris apgailestavo, kad vėliau minėta klėtis buvo tiesiog sukūrenta.

M. Sederevičius mirė 1907 m. kovo 7 d., palaidotas Sudargo kapinėse. Laidotuvėse dalyvavo apie 10 kunigų.

2022-ieji paskelbti Sūduvos metais, sudargiečiai svarstė, kad vartai į šiuos metus galėtų būti atverti būtent Sudarge, kur gyveno knygnešių tėvas, o geriausias įamžinimas – paminklo knygnešiams ar knygešių tėvui Seredevičiui atminti pastatymas.

„Dažnai sėdžiu prie piliakalnių, sulaukiu net ir turistų klausimo apie Sederevičių, parodau kapą. Šie ir sako, kad gėda, kad niekas Sederevičiaus neprisimena. Tai sakau – turbūt todėl, kad kunigas buvo. O atvykęs kunigas Martišius paskutinį kartą aplankyti Sudargą pasigedo paminklo šviesuoliui Sederevičiui“, – kalbėjo G. Damušis.

Atminimo vakare skambėjo Aušros Masteikaitės-Mičulės muzikinis akompanimentas.