„Pabūkim visi nors truputį laimingi“, – tokiais žodžiais parodos „Kalėdinės metalo metamorfozės“ lankytojus pasveikino Lekėčių bendruomenės moterų klubo pirmininkė Vaida Brazaitienė (antra iš kairės). L. Poškevičiūtės nuotr.
Kulinarinio paveldo namų sienas šiemet papuošė Lekėčių moterų klubo narių darbai, kuriuose vyrauja metalas. Kaip pasakojo klubo vadovė Vaida Brazaitienė, ši kalėdinių darbų paroda – jau septintoji. Anot V.Brazaitienės, kasmet moterys parodai galvoja naują temą ir darbus kuria vis iš kitokių medžiagų.
„Temą parodoms susirinkusios galvojam visos kartu jau vasaros pabaigoje ar rugsėjį. Tiesa, kuomet sugalvojam, iš kokių medžiagų kursim darbus, tuo metu džiaugiamės, sakom, oi, kaip bus įdomu, nauja. Tačiau kai reikia realiai įgyvendinti, atsiranda visokiausių trikdžių ir nenumatytų dalykų“, –mintimis dalijosi V. Brazaitienė.
Ji apžvelgė ir anksčiau buvusias parodas: 2015 m. paroda vadinosi „Skanios ir kvapnios Kalėdos“, moterys kūrė darbus iš maisto medžiagų, džiovintų vaisių ir pan. Kitų metų tema buvo „Žiemos ažūras“, tad moterų kūryba buvo itin trapi ir ypatinga.
„2017 m. pasirinkta vienos iš moterų pasiūlyta tema „Prakalbintas stiklas“ buvo visoms tikras iššūkis. Mes visos pritarėm pasiūlytai temai, kodėl ne. Bet, kaip pasirodė, buvo nelengva sugalvoti darbelį. Bet ko tik moterys tais metais neprigalvojo: kūrė vitražus, stiklinius indus išpuošė kalėdiniais aksesuarais“, – pasakojo V. Brazaitienė.
2019 m. moterys savo darbams pasirinko drobę, o pernai – šieną. Pernykštę parodą pavadino „Prakartėlės šieno kalba“, darbus parodai kūrė Lekėčių kultūros namuose, mat parsivežus šieno kupetą reikėjo daugiau erdvės.
Šiųmetės parodos „Kalėdinės metalo metamorfozės“ tema, V. Brazaitienės pastebėjimu, gana nemoteriška.
„Nei mes mokam virinti ar kažką kniedyti. Metalą rišom ir tvirtinom prie medžio, naudojom daugiausiai nenaujas vinis, kad šios neblizgėtų. Atsinešė senas vinis moterys iš namų, prisirinkę iš vyrų garažų ar kluonų. Jas reikėjo ir išsitiesinti, todėl teko ir paplušėti“, – kalbėjo V. Brazaitienė.
Pasižvalgius po parodą, jau pats metalas, o daugiausiai dar ir surūdijęs, šiek tiek slegia, bet, kaip pasakojo moterų klubo narė Inga Gliožaitienė, sukūrusi iš spygliuotos vielos vainiką, – dabar ir laikmetis, deja, gana niūrus...
„Visos šios kompozicijos pagrindinis akcentas – spygliuota viela. Manau, spygliuota viela ir tvora – tai visus metus šiemet aktuali tema. Galbūt šiuo darbu noriu pasakyti, kad kokia padėtis bebūtų Lietuvoje ar pasaulyje, Kalėdos ateina ir jokios vielinės tvoros ir apribojimai švenčių negali sugadinti“, – svarstė I. Gliožaitienė.
Tačiau slogulys praeina ir kalėdinė dvasia užplūsta pažvelgus į V. Brazaitienės metalinį angelą, Aušros Pažereckienės žvakes, įsitaisiusias sraigtuose, ir į eglę, kurios šakas atstoja spyruoklės. Štai Daivos Endziulienės pagaminto laikrodžio rodyklė jau artėja prie dvylikos, o rodykles atstoja senos vinys. Džiugesio suteikia kampe stovinti kaniukė, prikrauta eglutės žaisliukų, – tai Renatos Bačkaitienės kūryba, žavi ir jos dukros Mildutės Bačkaitytės ant senos blėkos nupiešta snaigė ir žydinčios pakalnutės. Išradingi ir kiti darbai, verčiantys susimąstyti, dar kiti – labiau stilizuoti.
Į parodos atidarymą užsukęs fotomenininkas, jau 12 metų Lekėčių krašte gyvenantis Algirdas Jonas Repšys juokavo, kad vis nori prisijungti prie moterų klubo veiklos. Jis taip pat pagamino paveikslą – iš monetų.
Atidarydamos kalėdinę parodą, įžengti į kalėdinį laikotarpį moterys tradiciškai pakviečia su daina, tad ir šįmet į rankas paėmusi gitarą Erika Lukšienė kvietė padainuoti advento giesmių. Vėliau pašnekesiai tęsėsi prie arbatos puodelio ir pačių iškeptų pyragų.