Albertas Enšteinas sakė: „Jei bitės išnyktų nuo pasaulio paviršiaus, žmonija neišgyventų nei ketverių metų“. Apie tai, kad bitės yra svarbi ekosistemos dalis, dar ilgai žygiuojantiems pasiesarčiu primins ryškūs spalvoti koriai ir bičių mylimi augalai. Trečiadienį ir ketvirtadienį buvo įgyvendintas jaunimo iniciatyvų projektas, kurio metu plikos garažų sienos virto meno kūriniu. Jaunimą ant kelio užvedė griškabūdietė tarpdisciplininio meno kūrėja, Vilniaus dailės akademijoje grafikos studijas baigusi ir iliustracijos specializaciją turinti menininkė Eglė Tamulytė – Aglaja Ray.

Gatvės meno Šakiuose mažai. Arba viskas pasibaigia pavienių, sunkiai iššifruojamų raidžių kombinacijomis, necenzūriniais žodžiais, arba tokiais piešiniais, kurie autoriui garbės nedaro.

Griškabūdietė kūrėja Eglė Tamulytė – Aglaja Ray „Suvalkijos bičių“ eskizą kūrė galvodama tiek apie galimybę pamokyti jaunimą šio meno subtilybių, tiek apskritai norėdama atkreipti dėmesį į aplinkos, kurioje gyvename, tausojimo svarbą. D. Pavalkio nuotr.

Šakių socialinių paslaugų centro Atviro jaunimo centro jaunimo darbuotoja Judita Ambrasienė sako, kad norėjosi „teisingo gatvės meno“, buvo svarstyta, kad juo galėtų pasipuošti ir pats jaunimo centras, kitas fokusas krypo į Barzduose esantį kultūros pastatą, bet galiausiai apsistota ties šiais garažais, tad sutvarkyta Siesarties pakrantė, poilsio, sporto ir žaidimo oazės praturtėjo ryškiomis spalvomis.

Trečiadienį popiet ties garažais pradėjo būriuotis jaunimas tiek iš Atviro jaunimo centro, tiek iš Meno mokyklos ir išties girdėjosi savotiškas dūzgesys – ne, ne bičių, bet plakamų dažų flakonėlių. Eskizą sukūrusi kūrėja Eglė sako, kad šis projektas sujungė du esminius dalykus – jaunimas gavo edukaciją, kaip piešti purškiamais dažais, ir padarytas geras darbas Šakiams, nes pagražėjo plikomis plytomis žiojėjusi garažų nugara.

Edukacijos „Suvalkijos bitės“ pagrindinis motyvas, – sako menininkė, – priminti žmonėms apie bičių svarbą ir jų teikiamą naudą, apskritai priminimas tausoti aplinką, džiaugtis, kad galime mėgautis įvairove.“

Iš pradžių buvo plakami dažai ir klausomasi detalaus instruktažo, nes piešti purškiamais dažais iš viso būrelio jaunimo tebuvo bandę vos du vaikinukai, kitiems šitoks pabandymas apskritai pirmasis. Kiekvienas pasirinko spalvą ir kibo į darbus – iš pradžių buvo padengiamas fonas, o tik vėliau korių viduje atsirado bičių mylimi medingi augalai. Šiokią tokią atmintinę apie tokius augalus buvo paruošusi ir pati Eglė, Griškabūdyje pasikonsultavusi su bitininke Gailina, bet ir jaunimas dar prieš projektą buvo skatinamas pasidomėti, iš kokių augalų bitės neša medų, kokia situacija šiuo klausimu mūsų regione. Projekto dalyviai atidžiai klausėsi nurodymų ir su deramu smalsumu kibo į darbus. Garažo sienos akimirksniu tapo spalvotos. Pati eskizo autorė Eglė sako, kad šis projektas jai pačiai buvo puiki proga sujungti du malonius dalykus – piešimą ant sienų ir edukacijų organizavimą.

Jaunimo iniciatyvų projektui „Jaunimo meno festivalis“ buvo skirta 1000 eurų. Leidimą piešti ant garažų sienų teko derinti tiek su savivaldybe, tiek su garažų savininkais. Šie geranoriškai sutiko, o vienas net užsiminė, kad dabar liks boluoti pastato šonai… Taigi erdvės kūrybai dar liko…

Lina Morkūnienė