Europos paveldo dienos rajone tęsiasi, šį kartą organizatoriai pakvietė pasivaikščioti po Ilguvą – pasižvalgyti po restauruojamą medinės architektūros Ilguvos Šv. kryžiaus Atradimo bažnyčią bei Ilguvos dvarą.

 

Šiltą ir saulėtą rugsėjo 15 d. popietę gausus būrys Europos paveldų dienų dalyvių rinkosi Ilguvoje prie dar pastoliais apstatytos bažnyčios. Kaip kalbėjo viena iš šio renginio organizatorių, Kultūros paveldo Alytaus-Marijampolės teritorinio padalinio vedėja Violeta Kasperavičiūtė, šiųmetės Europos paveldo dienos labiau orientuotos į pastaraisiais metais restauruojamų architektūros objektų pristatymą.

„Nors šalies kultūros objektus mielai lanko užsienio turistai, tačiau manau, kad vietos bendruomenei paveldo objektai, esantys jų teritorijose, yra svarbiausi, kad jums būtų tas paveldas atraktyvus, įveiklintas, lankomas. Šiandien norime pristatyti vieną iš gražiausių vietų Šakių rajone. Aptarti Ilguvos bažnyčios restauravimo darbus bei pasivaikščioti po atgimstantį Ilguvos dvarą“, – kalbėjo V. Kasperavičiūtė pakviesdama architektę Indrę Dubovskytę papasakoti apie unikalius bažnyčios restauravimo procesus.

1813 m. pirmąją Ilguvos bažnyčią sudeginus žaibui, remiant dvaro šeimininkei Kristinai Karpytei-Grincevičienei ir parapijiečiams, po metų pastatyta nauja, varpinę nuspręsta iškelti atskirai.

Ilguvos bažnyčią ir varpinę saugo valstybė. Atlikus tyrimus nustatyta, kad dalies konstrukcijų būklė kritinė. Pasak I. Dubovskytės, kultūros paveldo objektai tiriami, kad „būtų išsaugotos, restauruotos ankstesnių kartų sukurtos vertybės ir perduotos ateitiems kartoms žinios apie praeitį“. Tad restauratoriai ėmėsi darbų, kurių jau atlikta išties nemažai: sustiprinta bažnyčios stogo konstrukcija, pakeista stogo skarda, atnaujinti stogo bokšteliai, naujomis atstatyta dalis fasado lentų, kitos fasado apkalos nuvalytos ir jau perdažytas visas fasadas, tvarkomas ir lauko akmenų mūro pamatas.

Ilguvos bažnyčia yra tradicinės kaimo architektūros bažnyčia. Ypatinga tuo, kad visa rąstinė.

Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią restauruoja UAB „Vidara“, tad įmonės statybos direktorius Raimundas Petrikaitis pasakojo, kad iššūkių turėjo tvarkant pastato fasadą.

„Beveik visa apatinė sienojų dalis buvo keičiama, nes supuvusi. Išskaptavom supuvusio sienojaus dalis ir keitėm naujomis, protezavom, ąžuolo vinimis sutvirtinant, taip sustiprinom pastato konstrukciją. Ne visą rąstą keitėm, norėjom išsaugoti iš vidaus ant rąstų sienų išlikusią polichromiją, todėl palikom apie penkis centimetrus sienojaus. Šiaurinėje pusėje keitėm naujomis beveik visas fasado lentas, pietų – paliktos ir nuvalytos visos originalios. Apšiltinus pamatus, įrengus nuogrindą, jų irimas, manau, bus sustabdytas“, – apie restauravimo darbus pasakojo R. Petrikaitis, pridurdamas, kad dar liko bažnyčios langų, durų restauravimas prieš tai inventorizavus metalinę furnitūrą, rūsio, taip pat varpinės sutvarkymas.

Kaip pridūrė architektė I. Dubovskytė, yra restauruojamas pietų fasade esantis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, kuri po restauravimo bus saugoma bažnyčios viduje, fasade bus eksponuojama kopija.

Užėjus į Ilguvos bažnyčią, į akis krinta ryškios interjero spalvos. Pasak architektės, interjero polichromijos tyrimų metu nustatyti penki polichrominio dekoro ir dažymo etapai.

„Pirminis dažymas interjere rastas ant sienojų gali būti priskiriamas XIXa. pirmojoje pusėje pastačius bažnyčią. Ant sienų aptikta nuo 3 iki 10, lubose rasta nuo 4 iki 8 dažymo ir glaistavimo sluoksnių“, – pasakojo I. Dubovskytė.

Į pokalbį įsijungusi ilguviškė Liucija Grincevičiūtė pasakojo dar prisimenanti, kad ant bažnyčios lubų buvo paveikslas, tą patvirtino ir polichrominius tyrimus atlikusi I. Dubovskytė.

„Atsimenu tas lubas. Kad čia didelis paveikslas buvo: išpiešti Kristus, Marija, angelai. Gaila, kad vienas klebonas supjaustė suolus, ant kurių sėdėdavo dvaro savininkai. Bažnyčia buvo labai spalvota, tokių daug džiaugsmo spalvų, – pasakojo L. Grincevičiūtė, apgailestaudama, kad nebeliko originalo, o tik kopija bažnyčioje kabėjusio Mykolo Elvyro Andriolio paveikslo „Marija su kūdikiu“. – Kažkur dingo ir fundatorei Kristinai Karpytei-Grincevičiūtei skirta lenta, kuri turi istorinę reikšmę. Kodėl nėra apskaitos bažnyčiose? Kaimo bažnyčiose targavoja tokiais daiktais.“

Kita Europos paveldų dienų dalyvė architektė Neringa Norvaišaitė turėjo pastabų projektuotojams ir rangovams, stebėjosi, kodėl panaikintos bažnyčios vėdinimo šachtos.

Lėšų skirta tik bažnyčios išorei tvarkyti. Tikima, kad restauravimo programa bus finansuojama ir toliau. Pasak I. Dubovskytės, visas bažnyčios interjero spalvinis sprendimas būtų atkuriamas pagal II etapo konservuotus ir restauruotus zondus, siūloma atidengti ir restauruoti figūrinį paveikslą bažnyčios lubose.

Maždaug pusė milijono eurų bažnyčiai tvarkyti skirta vadovaujantis Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartimi. Restauravimo darbai numatyti užbaigti 2025 m.

Kad bažnyčia prikeliama antram gyvenimui, pasidžiaugė ir parapijos klebonas kun. Gediminas Marcinkevičius.

Vėliau Europos paveldo dienų dalyviai galėjo pasivaikščioti po pradedamus restauruoti privačius Ilguvos rūmus, kuriuose šiuo metu eksponuojami prieš dvejus metus vykusio plenero, kurį organizavo B. Grincevičiūtės memorialinis butas-muziejus, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tapybos katedros studentų darbai „Beatričės Ilguva“. Pokalbiai tęsėsi prie arbatos puodelio, Europos paveldo dienose dalyvavę žmonės dalinosi prisiminimais apie Ilguvos dvarą bei pageidavo, kad tokių renginių, jų teigimu, šiek tiek užmirštame Ilguvos kampelyje vyktų ir daugiau.