Gražiausia pavasario šventė – Velykos. Nors marginti kiaušinius pagal tradiciją derėtų Didįjį šeštadienį, tačiau mūsų krašto velykaičių margintojos praeitą savaitę buvo pakviestos į Zanavykų muziejų pasimokyti tradicinių margučių marginimo būdų: vaškavimo, skutinėjimo, dažymo, aplikavimo.
Jau 12-ą kartą Zanavykų muziejus surengė margučių margintojų šventę, velykinių margučių marginimo paslapčių šiais metais mokė Liuda Liaudanskaitė, Elena Kudirkienė, Teresė Stravinskienė, Ramutė Špinderaitytė, Genutė Bučiūnienė, Tania Monat (Ukraina), Egidijus Pavalkius, Genovaitė Morkūnienė, Šakių žmonių su negalia sąjungos rankdarbių klubo „Bitutės“ narės.
„Margučių dažymas yra žinomas nuo senų senovės kaip pavasario švenčių apeigų dalis. Margučių ornamentai turėjo magišką ir simbolinę prasmę. Manoma, kad marginami kiaušiniai simbolizuoja gyvybės pradžią. Todėl pavasarį, kai gamta atgimsta po šaltos žiemos, kiaušinio simbolika įgauna dar svarbesnę reikšmę, o dažymas bei margučių ridenimas simbolizuoja gamtos atgimimą“, – margučių marginimo prasmę priminė Zanavykų muziejaus etnografė Renata Kutkienė.
Kokią žinią neša margučių raštai, šventės dalyviams priminė tautodailininkė Liuda Liaudauskaitė iš Vilemų kaimo Zapyškio seniūnijos (Kauno r.), margučių skutinėjimo paslapčių išmokusi iš savo močiutės.
„Labai gera yra, tą raštą marginant, į jį įsibūti. Susijungti su rašto paslaptimis. Todėl marginti pradedu iš anksto, kad atsidėjus galėčiau sau ramiai marginti, nesiblaškyti. Marginant jauti begalinį džiugesį, tarsi susijungi su kūrinija. Mat galaktikos gelmėj nėra ribų... Kai pažiūrim į visatą, matom žvaigždes, už jų dar galaktikos ir taip vis gilyn...“ – kalbėjo viešnia pridurdama, kad raštuose mes užkoduojame palinkėjimą, kuris išsipildo.
Jau beveik 70 metų margučius tradiciniais raštais dabinanti tautodailininkė G. Morkūnienė šventėje dalyvauja pirmą kartą. Ji pirmiausiai pabrėžia, kad yra kilusi iš Skaistgirių kaimo, be šio pomėgio, kraštietė riša sodus, karpo.
Organizatorių nuotr.
„Buvau vyriausia šeimoje, tai marginti pradėjau anksčiau nei sesuo Elena. Išmokau marginti iš kaimynės Sutkaitienės. Ir mama margino, ir tik vašku. Tai seniausias ir garbingiausias margučių marginimo menas. Todėl ir esu šiandien Zanavykų muziejuje ir kitus, ypač jaunimą, mokau senųjų Velykų kiaušinių marginimo būdų, nes noriu, kad šis amatas išliktų“, – pasakojo aštuoniasdešimtmetį peržengusi kraštietė.
Genovaitė gyvena Kaune, tad sako per Velykas apsirengianti Velykų bobute ir lanko kaimynų vaikus dovanodama po margutį.
„Prisimenu, margučius nešdavom bažnyčion į Prisikėlimą pašventinti“, – pasakojo G. Morkūnienė.
Štai margučių margintoja G. Bučiūnienė vaikams siūlo pabandyti kiaušinius papuošti karpiniais, o Tania iš Ukrainos pademonstravo ukrainiečių tradicinį marginimo įrankį – pisačiok, naudojamą marginti kiaušinį vašku. Jos teigimu, ukrainiečiams margučių marginimas yra labai svarbus.
„Marginimo meno išmokau iš prosenelės. Mūsų šeimoje tai perduodama tradicija. Ukrainietiškuose margučiuose dominuoja gėlės, geometrinės figūros bei raudona ir juoda spalva“, – atskleidžia viešnia.
Sveikinimo žodį susirinkusiems šventės dalyviams tarusi Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė už saldžias dovanas amatininkams dėkojo „Gulbelės“ kepyklėlei, o už muzikinę programą – Šakių kultūros centro folkloro ansambliui „Šakija“ (vad. Virginija Snudaitienė).
Tradiciškai Zanavykų muziejaus prieigose išaugo „Margučių sodas“, prie šios idėjos įgyvendinimo prisidėjo Šakių meno mokyklos moksleiviai bei jų mokytojos Lolita Rūgytė ir Indrė Siaurusevičiūtė.
Jūratė iš Šakių:
