
Tradiciškai sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną, Šakių kultūros centre pasitiktas jau 26-asis Šakių kalendorius – leidinys, reprezentuojantis Šakių kraštą. Kalendoriaus sudarytojai – Šakių viešoji biblioteka – kviečia skaityti praeities ir ateities laiką, sužinoti žmogui ir valstybei reikšmingas datas. Kalendoriaus puslapiuose žmonių darbai ir pasiekimai, likimai, netektys ir sugrįžimai, datos, krašto įvykiai, poetinis žodis.
Šis 26-asis Šakių kalendorius dedikuotas Paprūsės (Sūduvos ir Žemaitijos pasienio su Prūsija) metams. Kaip renginio pradžioje priminė jo vedėjas Edvinas Vadoklis, pirmieji Didžiosios Lietuvos kalendorių leidėjai labiau orientavosi į lenkus, o Mažojoje Lietuvoje išleistuose kalendoriuose vyravo visai Europai būdingi mėnesių pavadinimai. 1874 m. išleistame lietuviškame kalendoriuje „Prūsiškos kalendros“ pirma pateikiamas romėniškas mėnesio pavadinimas (januarijus, oktoberis, novemberis, decemberis), o paskui jo lietuviškas atitikmuo – pusčius, šalčio, grodinis, Kalėdų.Kraštietė, operos solistė Renata Varnagirytė (kairėje) dainą skyrė ir jubiliejų švenčiančiai Šakių bibliotekos direktorei Kristinai Lebedžinskienei. D. Pavalkio nuotr.
Kalendoriaus sutiktuvėse buvo padėkota Šakių viešosios bibliotekos komandai ir visiems, prisidėjusiems prie kalendoriaus kūrimo: leidinio sudarytojoms Linai Eringienei, Onai Jasinskienei, redaktorėms Nijolei Vaičiulienei, Janei Zybertienei, viršelio ir skirtukų autorei Rūtai Višinskaitei, maketuotojui Tomui Remenčiui.
Daugiau nei 150 straipsnių autorių pateikė kruopščiai parengtą medžiagą, o leidinio sudarytojai peržiūrėjo daugybę leidinių, nuotraukų, analizavo, kurie svarbiausi įvykiai turi būti leidinyje. Neišsenkantį žmonių kūrybingumą atspindi 45-ių poetinio žodžio meistrų posmai. D. Pavalkio nuotr.
„Atvertus naują knygą, jausmo su niekuo negalime palyginti. Jos kvapas, jos pirmieji puslapiai, pirmieji žodžiai, autorių, leidėjų vardai – tai pirmasis pasimatymas. Šį leidinį jau galime prilyginti vėliavai, nes juo akimirksniu galime greitai ir išsamiai papasakoti skaitytojui, krašto svečiui ar užsieniečiui apie žemę, kurioje gyvename. Autoriai kurdami tekstus juos dėliojo tarsi bokštus iš kaladėlių. Pastebėjo tai, ko kiti nepastebėjo, ir jungia visą energiją į vieną“, – kalbėjo renginio vedėjas.
Pavartykime ir mes leidinio puslapius. Minime iškilius kraštiečius: kalbininką Joną Jablonskį, kunigą švietėją Antaną Tatarę, kanklininką Praną Puskunigį, rašytojus Petronėlę Orintaitę, Gintautą Iešmantą, Vytautą Rimkevičių, Andrių Valucką, menininkus Joną Prapuolenį, Vincą Grybą, Mindaugą Šnipą, Joną Daniliauską, Kęstutį Dovydaitį, Adelę Liepą Kaunaitę, muzikos atlikėjus ir kūrėjus Raimondą Baranauską, Sigutę Žurauskaitę, Renatą Varnagirytę, Augustą Masevičių, Zigmą Kazlauską, Birutę Gurskienę, Rimantą Poderytę, Skirmutę Janulaitienę, grupę „Abudu“, režisierę Gabrielę Nazaraitę, kultūros darbuotojus Algimantą Dielininkaitį, Gražiną Guzovijienę, mokslų daktarus Julių Sperauską, Antaną Sederevičių, Ernestą Narkūną ir daugelį kitų. Didžiuojamės Kultūros ir meno tarybos pirmininke Rima Rauktiene, dvasininku Antanu Matusevičiumi, gydytoju Vaidu Balčiūnu. Kalendoriaus puslapiai primins, kad Šakių ligoninės parkui 125-eri, kad prieš 260 metų pradėjo formuotis centrinė Šakių aikštė, Šakių mūrinei bažnyčiai – 90, rajono laikraščio „Draugas“ istorija (šis pavadinimas laikraščiui trečiasis) siekia jau 80-metį. Jubiliejus mini Žemės ūkio konsultavimo biuras, Šakių diakonija, Šakių parapijos namai, Šakių vaikų dienos centras, kavinės „Kiba“ ir „Laimė“, Šakių „Varpo“ mokykla, „Šakietukas“, Girėnų bendruomenės centras.D. Pavalkio nuotr.
Renginyje dalyvavęs Seimo narys Darius Jakavičius akcentavo, kad metų pradžia Šakiuose neįsivaizduojama be Trijų Karalių atnešamo Šakių kalendoriaus. Jis dėkojo leidinio rengėjams, autoriams, iliustratoriams.
„Tai, ką sudėjote į kalendoriaus puslapius, yra mūsų krašto turtai. Įkvepia kalendoriaus sudarytojų entuziazmas. Esu dėkingas visiems, prisidėjusiems prie kalendoriaus gimimo, kad padedate suvokti, kas iš tiesų prasminga ir turi išliekamą vertę. Drąsiai galiu teigti, kad jūs tęsiat Lauryno Ivinskio tradiciją“, – kalbėjo D. Jakavičius.
Užlipęs į sceną savivaldybės meras Raimondas Januševičius akcentavo, kad į Šakių kalendoriaus puslapius sudėti ne tik įvykiai ir datos, bet ir Šakių krašto dvasia, istorija, tapatybė. Jis pasveikino ir Šakių viešosios bibliotekos direktorę Kristiną Lebedžinskienę, sausį švenčiančią asmeninį jubiliejų, bei savivaldybės administracijos vardu linkėjo stiprybės, bendrystės, dar daugiau pasiekimų, įkvėpimo. Įstaigos vadovę sveikino ir kolegos, kurie dėkojo už gebėjimą tartis ir padėti, už įžvalgas, supratimą, už gražų asmeninį pavyzdį. D. Pavalkio nuotr.
Zanavykišku aguonų pyragu nešina į sceną užlipusi savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininkė R. Rauktienė sakė, kad „kalendorius – tai žmonės, jų darbai, jų pasiekimai ir talentai, jų rytdienos siekiai. Tai istorija, datos, įvykiai, krašto didžiavyriai, poetiniai žodžiai, papročiai ir tradicijos, mįslės ir posakiai, tai senos, šiandien naujai skambančios mintys“.
Po sveikinimų emocijų neslėpdama Šakių viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė pripažino, kad gyvename „labai įdomiame laikotarpyje. Tiek permainų, tiek geopolitinės situacijos, tiek technologijų prasme“, apie kalendorių ji pripažino klaususi net dirbtinio intelekto. 26-asis Šakių kalendorius išleistas 900 egz. tiražu, prieš renginį jį noriai pirko šakiečiai. D. Pavalkio nuotr.
„Šiemet kalendorius jaunas turiniu, nes nemažai rašom apie jaunus žmones. Noriu akcentuoti, kad mes norim, jog kalendorius būtų stalo knyga, primenanti mūsų istoriją. Tegul jis būna įkvėpimo šaltiniu. Dėkoju bibliotekos kolektyvui už kantrybę, linkiu, kad mes visada turėtume apie ką rašyti ir kad būtų kam – visokio amžiaus žmonėms – kalendorių skaityti“, – kalbėjo direktorė.
Renginio metu kraštietė, operos solistė Renata Varnagirytė, lydima koncertmeisterės Ugnės Barysaitės, dovanojo publikai jautrias melodijas.