Šį sezoną Sintautų ir Lekėčių mėgėjų teatrai pradėjo premjeromis: sintautiškiai žiūrovams dovanojo gero humoro dozę, o Lekėčių paauglių teatro aktoriai kvietė ieškoti savęs.
Sintautų mėgėjų teatras „Unoras“, suburtas Audronės Bingelienės, skaičiuoja šešerius kūrybinės veiklos metus. Balandį savo gerbėjus unoriečiai pakvietė į premjerą. Šį kartą žiūrovai išvydo spektaklį pagal Stasio Žemaičio pjesę „Mirta Činčibiraitė arba 15000 litų“. Tai istorija apie tai, kaip gudrumu palaužiamas valdingos mamos (Loreta Bingelienė) noras apvesdinti sūnų Stasį (Regimantas Lozoraitis) su turtinga marčia. Tariamą Jono sužadėtinę Mirtą vaidino moterimi persirengęs aktorius Gintaras Urbonavičius. Pjesė pilna veiksmo, aktoriai priverčia žiūrovus nuoširdžiai kvatoti ir kartu susimąstyti, kad ne piniguose laimė!
Sintautų mėgėjų teatras „Unoras“ suburtas Audronės Bingelienės (centre). L. Poškevičiūtės nuotr.
Jau po premjeros unoriečius sveikino artimieji, draugai, taip pat teatre besisukanti Rima Rauktienė, atviravusi, kad žiūrėti į pažįstamus aktorius, kurie scenoje realizuodami save džiugina žiūrovą, priverčia susimąstyti ar tiesiog nerūpestingai pasijuokti, buvo dvigubai geras jausmas.
„Mes visi džiaugiamės „Unoro“ kolektyvu. Kad kiekvienais metais vis aukštyn kelia savo kartelę ir džiugina žiūrovus su spektaklių pasirodymais visoje Lietuvoje. Linkėčiau išbandyti gastrolėse ir užsienio scenas“, – kalbėjo Šakių kultūros centro Kudirkos Naumiesčio padalinio vadovė Vida Čeplevičienė.
Emocijų neslėpė ir kolektyvo vadovė A. Bingelienė, dėkojo artistams už atiduotą laiką repeticijoms, kostiumų paieškoms ir, aišku, scenai.
„Padarėte dvigubai geriau, nei aš galvojau“, – atviravo A. Bingelienė.
Audronė Bingelienė. L. Poškevičiūtės nuotr.
Po premjeros ji pasakojo, kad subūrė mėgėjų teatrą Sintautuose prieš pat pandemiją. Pirmas pastatytas spektaklis – komedija „Jaunikis iš Kauno“. Vėliau buvo sukurta literatūrinė kompozicija, skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Jonui Vailokaičiui, pastatytas kalėdinis spektaklis vaikams, Jono Skinkio „Moters kerštas“. Pati A. Bingelienė buvo subūrusi teatro mėgėjus Veršiuose, o kadangi Sintautuose teatras veikė anksčiau, tad ir norėjusi tęsti tradicijas. Ir teatro pavadinimą pasirinko „iš didelio unoro atgaivinti teatrą Sintautuose“.
„Džiaugiamės, kad pernai dalyvavom Dainų šventėje Teatro dienoje. Vaidinti gatvėje mums buvo nemenkas iššūkis“, – prisiminė A. Bingelienė.
„Unoras“ renkasi komedijas, pasak režisierės, tokius spektaklius mieliau priima žiūrovas, o „Mirta Činčibiraitė arba 15000 litų“ sužavėjo dėl spalvingų personažų, nors ateityje planuoja rinktis ir šiuolaikiškesnę pjesę.
Nuo pat pradžių „Unore“ vaidinantis R. Lozoraitis juokiasi, kad kuria daugiausiai jaunikio personažus ir išduoda, kad amžinas jaunikis yra ir gyvenime...
Sintautų mėgėjų teatro „Unoras“ aktoriai dovanojo linksmą, pilną judesio, užkrečiančią nuoširdžiu juoku komediją ir ragino susimąstyti, kad ne piniguose laimė. L. Poškevičiūtės nuotr.
Mamos vaidmuo jau ne viename spektaklyje teko L. Bingelienei. Paklausta, ar šeima nepyksta, kad nemažai laiko praleidžia repeticijose, sintautiškė sako, kad į teatrą prisikalbino ateiti ir vyrą Saulių, kuris ir puikus dainininkas.
„Mano tėvai buvo kultūros darbuotojai, nuo vaikystės esu kultūroje. Dramos ragavau ir besimokydama mokykloje“, – atskleidžia Loreta.
Renatai Duobienei spektakliuose tenka dažniausiai sužadėtinės vaidmuo, moteris prasitaria, kad rimtus personažus jai sunku vaidinti, labiau mėgsta kvailioti.
Šiame spektaklyje Daivai Jančenkovienei teko tarnaitės vaidmuo. Gerda Olertaitė pasidžiaugė, kad teatre kuriami ir vaikiški spektakliai, tad ji mielai vaidina ir įkūnija linksmus, vaikiškus personažus.
Teatre vaidina trys vyrai. Kolektyvo vadovė atskleidė, kad, rinkdamasi pjesę, ieškojo, kas galėjo įkūnyti Mirtą. Pasikvietė aktorių G. Urbonavičių, kuris pripažino, kad įsikūnyti į moterį – joks iššūkis, scenoje apsivilkti moteriškus drabužius jam tekę ne kartą.
„Šiame spektaklyje gavau daugiausiai žodžių per visą savo aktoriaus karjerą. Tiesa, Mirtos tekstas kažkaip greitai sukrito į galvą. Toks personažas – mano stilius. Jaučiuosi savo kailyje“, – kalbėjo Gintaras, vaidinantis taip pat Lekėčių bei Zanavykų teatruose.
Lekėčių paauglių teatras taip pat pakvietė į premjerą „Ieškok savęs“ (pagal Onės Baliukonytės esė). Kalbinta teatro režisierė Vaida Brazaitienė sako į Lekėčius atėjusi dirbti 1989 m. ir įkūrė jaunimo ir paauglių teatrą, turi ir suaugusiųjų mėgėjų teatrą, kuris už poros metų švęs 30-ies metų veiklos sukaktį. 
Organizatorių nuotr.
Dabartiniame paauglių teatre vaidina vienuolika 12–16 amžiaus vaikų. V. Brazaitienė pasakojo, kad teatro veikloje šiuo metu dalyvauja ir du ukrainiečių vaikai: Sofijai ir Ivanui šis spektaklis buvo debiutas.
„Spektaklis kviečia visus pamąstyti apie jaunus žmones. Aktoriai bandė ieškoti, kalbėti drąsiai, tiesiai, atvirai. Pasakyti, kad nori būti suprasti. Kad vaikai yra skirtingi. Kad suaugę kartais nežudytų jų individualumo, savęs ieškojimo. Nustotų lyginti, o padėtų atrasti save“, – tokiais žodžiais pjesės turinį perteikė režisierė. 
Organizatorių nuotr.
V. Brazaitienė kai kuriuos aktorius užsiauginusi nuo pradinių klasių, mat teatro dalyką dėsto pradinukams.
„Paaugliai nenori vaidinti pasakų, o scenoje nori kalbėti apie tai, kas konkrečiai juos liečia, kuo jie gyvena“, – pastebi režisierė.
Eduardas iš Griškabūdžio:
