Zanavykai išsibarstę po visą šalį ir pasaulį. Ne išimtis ir Kaunas. Kaune gyvenantys kraštiečiai, prieš 30 metų susibūrę į Kauno zanavykų bendriją, praėjusią savaitę rinkosi Zanavykų muziejuje paminėti veiklos sukaktį.
,,Grįžtam namo. Po 30-ties metų“ – į šventę Zanavykų muziejuje kraštiečius pakvietė Kauno zanavykų bendrija, kuriai prieš tris dešimtmečius ėmėsi vadovauti Mindaugas Vaičiūnas, o pastaruosius daugiau nei du dešimtmečius – nuo Žvirgždaičių krašto kilusi Regina Motienė.
„Dalelė visų mūsų širdžių yra Zanavykijos krašte. Mes visada sakydavom: kai važiuojam nuo Kauno link Šakių, už Lekėčių – ir oras gaivesnis, ir pievos gražiau žydi. Zanavykija visada bus mūsų namai, ir visada čia mūsų lauks medžiai, ūgtelėję šalikelėje...“ – tokiomis mintimis šventę pradėjo R. Motienė. 
D. Pavalkio nuotr.
Kraštiečiai kasmet įvairiems pasibuvimams susieidavo Kauno technikos kolegijoje (dabar Lietuvos inžinerijos kolegija – red. past.), kur dėstytojauja R. Motienė, ir skleisdavo, kaip patys tvirtina, „žinią apie zanavykišką vienybę“, o šiemet paminėti veiklos 30-metį susirinko Zanavykų muziejuje.
Nors R. Motienė kuklinosi vardydama Kauno zanavykų bendrijos nuveiktus prasmingus darbus mūsų kraštui, bet žinome, kad jų iniciatyva pastatytas ne vienas atminties paminklas, pagerbtas ne vienas daugiau ar mažiau žinomas mūsų kraštui ir visai Lietuvai nusipelnęs šviesuolis, jų iniciatyva signataro Jono Vailokaičio gimtinėje plevėsuoja Trispalvė.
Pačios R. Motienės indėlis mūsų kraštui taip pat labai didelis. Tai įvardijo ir renginio vedėja, kraštietė Violeta Visockienė. Primindama, kad nuo 2013m. „Aitvaro“ apdovanojimų įteikimo kultūros šviesuoliams šventėje R. Motienės asmenine iniciatyva įteikiama ir jos vardo premija jaunam talentui. Ji žymiai prisidėjo prie Liorentų atminimo Žvirgždaičiuose įprasminimo. O kur dar kartu su studentais apsilankymai prieš šventes pas globos namų gyventojus ir kita! 
D. Pavalkio nuotr.
R. Motienė puse žodžio užsiminė, kad norėtų keisti ir pačios bendrijos veiklos pobūdį. Kokią organizaciją mato ateityje, mintimis pasidalino kraštietė Rasa Duobaitė-Bumbulienė.
„Atsakymas vienas – būti savo gimtojo krašto ambasadoriais. Skleiskime žinią apie Zanavykiją. Mes nebaigiam labdaringos veiklos, tų iniciatyvų, kurias nuolat daro Regina. Kauno zanavykų bendrija visuomet prisidės prie įvairių kultūrinių, istorinės atminties įamžinimo bei paramos projektų“, – kalbėjo kraštietė.
Kraštiečių veikla pasidžiaugti atvykęs rajono meras Raimondas Januševičius paminėjo, kad nuolat jaučia Kauno, Vilniaus, Panevėžio zanavykų prisidėjimą rengiant kultūrinius renginius, norą, „kad mūsų kraštas būtų jaukus, patrauklus, mielas kaip nuosavi namai“. 
D. Pavalkio nuotr.
R. Motienei dėkojo už jaunosios kartos skatinimą. Ir kiti kalbėjusieji linkėjo kraštiečiams gimtajame krašte pasisemti stiprybės, naujų idėjų veikloms. Buvusios ilgametės kultūros skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienė pastebėjimu, žvelgiant į ekrane bėgančias bendrijos veiklų nuotraukas, „jaudulys apima matant nors ir žilomis sruogomis kraštiečius ir tuos, kurių tarp mūsų jau nėra... Bet kuo šilčiausi prisiminimai išlikę“. Žvirgždaitiškių vardu kalbėjusi bibliotekininkė Asta Baubonienė pasidžiaugė, kad R. Motienė dažnai grįžta į gimtinę su naujomis idėjomis, patarimais. Ilgametis Lukšių seniūnas, skulptorius Vidas Cikana pasiūlė Kauno zanavykų bendrijos veiklą įamžinti Lukšių miestelio centre esančiame Siesarties vingio parke ant lauko akmens.
Gražiai kraštiečių suėjimą papuošė Šakių rajono meno mokyklos dainorėliai, zanavykiškos šnektos neleido pamiršti Šakių viešosios bibliotekos kūrėjų grupė „Mėlynosios paukštės“.
Eduardas iš Griškabūdžio:
