Praėjusią savaitę Kultūros paveldo departamento (KPD) Kultūros kelių Lietuvoje lygmens nustatymo ir sertifikavimo paraiškų vertinimo ekspertų komisija sertifikavo du kelius – nacionalinio lygmens Pilių ir dvarų kultūros kelią, kuris drieksis ir per mūsų rajoną, bei regioninio lygmens Justino Marcinkevičiaus kultūros kelią.
Paraišką sertifikuoti Pilių ir dvarų kultūros kelią ir nustatyti jo lygmenį buvo pateikusi Vilniaus dailės akademija, o prie projekto kūrybiniuose ir darbiniuose procesuose dalyvavo ir daugiau partnerių. Du KPD posėdyje dalyvavę komisijos ekspertai siūlė Pilių ir dvarų kultūros keliui suteikti regioninį lygmenį, o likusioji posėdyje dalyvavusi dauguma (6 nariai) liko prie nuomonės sertifikuoti nacionalinį Kultūros kelio lygmenį Lietuvoje.
Minėtas kelias yra nusidriekęs per keturias savivaldybes ir tris apskritis tarp Kauno ir Jurbarko, jis turėtų tapti vienu svarbiausių pilių ir dvarų kultūrinio turizmo maršrutų Lietuvoje. Kelias jungia 15 skirtingų epochų (gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo, romantizmo, istorizmo) ir medžiagiškumo (medžio, mūro) objektus Panemunės regione. Gotiką reprezentuoja Kauno pilis, renesansą – Raudondvario ir Panemunės pilys, baroko fragmentai atpažįstami Žemojoje Panemunėje, klasicizmas – Veliuonoje, Aukštojoje Fredoje, Ilguvoje, Jurbarke, Kriūkuose ir Kiduliuose, romantizmą išraiškingai reprezentuoja Belvederio dvaro rūmai, o istorizmą – Raudonė, Kaimelis, Zypliai ir Gelgaudiškis. Šis maršrutas taip pat reprezentuoja Lietuvos didikų kultūros palikimą, dvaro architektūros raidą ir Nemuno kraštovaizdžio istorinę reikšmę. Jau XIX a. keliautojai upe, pvz., Vladislovas Sirokomlė, aprašė apylinkių pilis ir dvarus. XIXa. nutiesus kelią Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda šiuo maršrutu buvo galima patogiai keliauti ir sausuma. Keliautojų įspūdžiai užfiksuoti ne viename dailės kūrinyje (pvz., dailininkai Napoleonas Orda, Mykolas Elvyras Andriolis).
Kelias yra aktualus dvarų kultūros tyrimų ir sklaidos lauke – jame veikia dviejų universitetų (VDA ir VDU) padaliniai, keturi muziejai, trys meno galerijos. Šios institucijos aktyviai rengia su dvarų kultūra susijusias parodas, renginius, edukacijas. Šis maršrutas taip pat pritaikytas kultūriniam turizmui – pilyse ir dvaruose veikia keturios apgyvendinimo įstaigos ir keturios maitinimo įstaigos.
Ekspertų komisija pažymėjo, jog kol kas trūksta kryptingos komunikacijos apie dvarus, kaip kultūros paveldo objektus, todėl rekomendavo atkreipti dėmesį į šį aspektą. Taip pat organizatoriams siūlė aktyviau bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis, kad kelio objektai taptų gyvomis kultūrinėmis erdvėmis, o ne tik istorinėmis stotelėmis. Ekspertų nuomone, kultūros kelias turi didelį potencialą, tačiau norint jį realizuoti, būtina tikslingai plėtoti partnerystes ir bendradarbiavimą nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu.
Ties idėja sukurti bendrą kelių savivaldybių produktą – maršrutą abipus Nemuno, jungiantį dvarus ir pilis, buvo darbuojamasi bene pusantrų metų. Prie šio projekto aktyviai dirbo ir Šakių turizmo ir verslo informacijos centras, o paskutinis projekto partnerių susitikimas buvo gegužės viduryje Zyplių dvaro restorane. Tada buvo pristatytas savotiškas projekto juodraštis. Nacionalinio lygio kultūros kelių Lietuvoje iki šiol tebuvo du.
Plačiau susipažinti su Pilių ir dvarų kultūros keliu galima oficialioje svetainėje: https://www.piliudvarukelias.lt
Eduardas iš Griškabūdžio:
