Minint Europos paveldo dienas, rugsėjo 26 d. Zanavykų muziejus pakvietė į konferenciją „Dvaras kaip švietimo židinys“, skirtą dvarų kultūros, istorijos ir gastronominio paveldo pažinimui. Renginyje netrūko nei istorinių įžvalgų, nei kultūrinių patirčių – nuo akademinių pranešimų iki senosios muzikos ir dvariškos virtuvės skonių.
Konferencija prasidėjo tekstilės parodos atidarymu ir sveikinimo žodžiais. Gausiai susirinkusius sveikino Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus patarėja Violeta Kasperavičiūtė, Šakių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė bei Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė.
„Labai smagu matyti žmones, kuriems dvariška kultūra yra svarbi. Dvaras visais laikais buvo pažangos židinys – tai ne tik menas, muziejinės vertybės, bet ir sudėtinga istorija. Šiandien į visa tai galime pažvelgti iš įvairių perspektyvų“, – kalbėjo D. Aštrauskas.
Šių dienų aktualijas mintyse turėdama R. Rauktienė kvietė mąstyti plačiau: „Kultūra – tai ne tik šokis ar daina, tai viso mūsų gyvenimo kultūra – nuo verslo iki gatvės, nuo mokyklos iki namų. O švietimas – tai nuolatinis procesas, lydintis žmogų visą gyvenimą. Dvaras šiuo atveju yra ta vieta, kur švietimas ir kultūra susipina į vieną visumą“. Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus patarėja V. Kasperavičiūtė prisipažino, kad ją labiausiai džiugina tai, jog restauruojant pavyksta išsaugoti ne tik pastatų autentiškumą, bet juose verda gyvenimas, gimsta bendruomenės iniciatyvos. Pasak viešnios, šiemet visoje Lietuvoje vyko per 200 Europos paveldo dienų renginių, o mūsų regione – daugiau nei 30.
Dar prieš prasidedant konferencijos oficialiai daliai, amatininkų name Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis ir Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos vadovė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė kvietė pasižvalgyti po pasaulinės tekstilės parodą. J. Monkutė-Marks puoselėjo idėją, kad menas privalo būti prieinamas plačiai bendruomenei – ir didmiesčiuose, ir regionuose. Parodoje eksponuojami meno kūriniai iš Afrikos, Azijos, Europos ir Amerikos – nuo kaukių ir audinių iki siuvinėjimų. Ekspozicija puikiai atskleidžia, kaip skirtingos kultūros susišaukia su mūsų tradicijomis.
Konferencijos programa buvo turtinga istorikų ir kultūros tyrėjų pranešimų apie dvarų gyvenimą ir jų švietėjišką vaidmenį. Mintimis dalijosi Simonas Matulevičius, Lina Tarnauskienė, dr. Dalė Puodžiukienė ir doc. dr. Salvijus Kulevičius. Teorinius samprotavimus praskaidrino praktinės pažintys. Edukacijoje „Vėduoklė – dvaro damos aksesuaras“ buvo galima pasinerti į dvariško etiketo kasdienybę, o programoje „Vaistiniai augalai ir jų panaudojimas dvaro virtuvėje“ – ne tik išgirsti pasakojimus apie žolelių vietą istorinėje virtuvėje, bet ir paragauti kvapnių arbatų.
Vakarą karūnavo senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ koncertas „Prūsijos kunigaikštystei 500“ ir Zyplių dvaro virtuvės restorano „Kuchmistrai“ degustacinė vakarienė, kurioje šefas Artūras Rakauskas meistriškai atgaivino autentiškus skonius.
„Dvaras – tai ne tik pastatai ar eksponatai. Tai bendruomenė, žmonės, jų idėjos ir darbas. Džiaugiuosi, kad šiandien čia susibūrėme ne tik iš Šakių, bet ir iš Vilniaus, Alytaus, Kėdainių, Tauragės. Tai rodo, kad kultūra mus vienija“, – dėkodama renginio pabaigoje kalbėjo Zanavykų muziejaus direktorė R. Vasaitienė.
Eduardas iš Griškabūdžio:
