Praėjusį sekmadienį sintautiškiai ir lekėtiškiai alsavo advento nuotaikomis. Sintautuose vilnietis tautodailininkas Tomas Antropikas ir kraštietė audėja Rūta Bučinskaitė-Janulaitienė pakvietė į audinių ir tradicinės aprangos detalių rekonstrukcijų parodą „Skrynia darbų“, o Lekėčiuose moterys – į kalėdinių darbų parodą.
Popietės pradžioje Sintautuose Šakių KC Kudirkos Naumiesčio padalinio Sintautų salės folkloro ansamblis „Santaka“ (vad. Jūratė Navickienė) pasakojimais apie advento tradicijas, burtais, dainomis ir rateliais pakvietė pasitikti artėjantį advento laikotarpį.
Tą dieną Sintautų kultūros salės sienas papuošė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto kultūros istorijos ir antropologijos 4 kurso studento T. Antropiko tekstilės darbai: Dzūkijos regiono šilų dzūkų XIX a. II pusės–XX a. I pusės tradicinės aprangos detalės ir aksesuarai, skaros. Tomas pirmiausiai rodo išaustą gūnią, kuri, kaip tvirtino audėjas, daugeliui asocijuojasi su žirgu, bet gūniomis gaubėsi ir jaunos dzūkės.
„Gūnios taip pat praktiškos buvo, kai reikdavo vaiką neštis, buvo patogu susisukti“, – pasakojo Tomas. 
L. Poškevičiūtės nuotr.
Ant sienos kabanti jo išausta divono (lovatiesės) kopija (pagal XIX a. pabaigos pavyzdį) spalvomis primena Lietuvos valstybės vėliavą. Parodoje eksponuojama puošni ištekėjusių moterų galvos danga – karnetas, dzūkų krašte moterų nešiojami koralo ir stiklo karoliai.
T. Antropikas plačiau pristatė ir jo atkurtą XX a. pr. dzūkės moters kostiumą, akcentuodamas, kad prijuostė jau būdavo pirktinė, nenešiojo moterys nei liemenės, nei juostos.
„Bliuska nešiojama užleista ant sijono, nes buvo tokia miesto mada. Ant krūtinės klostės, juosmens linija, talija nesuformuota. Nes buvo praktiška nešioti, kai moteris laukiasi. Skiriasi ir gobtinės skaros sulenkimas, vyresnės moterys lenkdavo skarą kampu. Aišku, ant kaklo – koralų karoliai. Raudoni buvo būtini dėvėti važiuojant į šliūbą, kad nenužiūrėtų... Karnetas pirmą kartą yra dedamas per vestuves, kuris tapdavo netgi įkapėmis“, – to laikmečio dzūkių kostiumo išskirtinumus vardijo parodos autorius ir pridūrė, kad Suvalkijoje prie tautinio kostiumo dera nešioti ne gintaro, o koralo arba stiklo karolius ir dėtis ant kalnieriaus viršaus, kad visi matytų.
Pasiteiravome parodos autoriaus, kodėl jis, jaunas vyras, pradėjo austi, šiuo metu dar ir verpia, siuva bei siuvinėja, mezga, neria bei pina.
„Anksčiau buvo priimta, kad pramoniniu audimo amatu užsiimdavo labiau vyrai. Matydavau, kad mano močiutė siuva drabužius, bet ji niekada neaudė. O austi staklėmis išmokė zarasiškė a. a. Rima Vitaitė“, – atskleidė T. Antropikas.
R. Bučinskaitę-Janulaitienę mes žinome kaip jau keletą metų besisukančią rajono kultūros baruose, mylinčią žirgus. Rūtos specialybė – skulptorė. O audimu susidomėjo pradėjusi šokti Sintautų vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyve „Sintuola“, kuomet pirmą kartą apsirengusi tautinį kostiumą užsimanė turėti savo asmeninį. Taigi austi Rūta pradėjo daugiau nei prieš dešimtmetį. Pirmiausiai tai buvo interjero tekstilė, per tiek laiko išmokta daug technikų, bet Rūta daugiausiai orientuojasi į tautinį kostiumą ir jo detales, gali išausti audinius visų Lietuvos regionų tautiniam kostiumui – tiek moteriškam, tiek ir vyriškam.
Parodoje Rūta pristato tik nedidelę dalelę savo darbų – nuo seniausių iki pačių naujausių.
„Naujausias mano darbas – gobtinė skara, išausta pagal XX. a. pradžios pavyzdį, skarelę ant galvos. Drobulę, kurią nešiodavo išskirtinai ištekėjusios moterys, išsiaudžiau prie savo tautinio kostiumo, kuris yra XIXa. I pusės. Vėliau drobules dėdavo po karstu, o galiausiai jos tapo staltiese, tad namuose dar galite rasti promočiusių drobulių“, – pasakojo Rūta.
Parodoje eksponuojami ir jos austi suvalkietiški, aukštaitiški audiniai sijonams, Suvalkijos ir mažosios Lietuvos prijuostės, aukštaitiškas nuometėlis.
Parodos autorius sveikinusi Šakių KC Kudirkos Naumiesčio padalinio vadovė Vida Čeplevičienė pasidžiaugė, kad Rūtos išaustomis prijuostėmis puošiasi ir šokių kolektyvo „Sintuola“ šokėjos. Audėją sveikino ir kalvis, jos kaimynas Regimantas Stanaitis su žmona Rasa, pasidžiaugdami, kad Rūta ir jos vyras Andrius yra dideli etninės kultūros ir tradicijų puoselėtojai.
Paroda Sintautuose veiks iki šių metų pabaigos.
Jau vienuoliktą kartą prieš pat adventą Lekėčių bendruomenės moterų klubo narės pakviečia į kalėdinių darbų parodą. Šiemet moterys sukūrė įvairiausių, savita technika bei originaliais sumanymais pasižyminčių eglučių. Susirinkusieji džiaugėsi kūrybingomis savo krašto moterimis bei jų vadove Vaida Brazaitiene. Parodą aplankyti galima iki kitų metų sausio pabaigos.
Eduardas iš Griškabūdžio:
