Baigiantis metams, Šakių rajono laikraštis „Draugas“, puoselėdamas gražią tradiciją, savo nominaciją skiria vis kitam reiškiniui, žmogui ar įvykiui, išskirtinai prisidėjusiam prie krašto gyvenimo ir tapatybės. Šiemet nominaciją įteikėme Kaimelio dvarui naują gyvenimą suteikusiems – Karoliui Baniui ir Petrui Gaidamavičiui – už drąsą matyti vertę ten, kur kiti regi užmarštį, už gebėjimą paveldą paversti gyvu pasakojimu.
Žvarboką prieššventinę dieną dvaro šeimininkus pasveikinome ne kur kitur, o prie pastoliais „padabinto“ Kaimelio dvaro. Ant stogo ir dvaro viduje dūzgė darbininkai, statybų prižiūrėtojai, o mes vis juokavome, kad dvaro viduje sušilti greičiausiai nepavyks, nes ten šiuo metu dar vėsiau nei lauke.
Šalia dvaro dailiai suguldytos savo eilės laukia stogo čerpės, keptos Latvijoje, o pats dvaras dabar jau nebe toks svetingas, koks yra išlikęs vasaros patyriminių ekskursijų lankytojų prisiminimuose, nes darbai dabar čia vyksta iš pagrindų, o dvaras kantriai laukia naujo gyvenimo pradžios. Vis dėlto ženklų, kad tas gyvenimas jau visai čia pat, netrūksta. Karolis su Petru net ir tądien vedžiojo po vidaus patalpas, rodė, kaip, prisilietus specialistams, ima ryškėti sienų ornamentai ir spalvos, kokios dailios melsvos durys ir langai pasitiks lankytojus, kaip nekantriai virtuvėje savo eilės pasidarbuoti laukia aukščiausios klasės meistrų atkurta krosnis. Šeimininkai leidžia suprasti, jog ateityje – tiesa, dar kiek tolimesnėje – dvarą norėtų matyti pilną panašiai mąstančių ir jaučiančių žmonių, gyvą, alsuojantį. 
Net ir restauruojamas Kaimelio dvaras sugebėjo tapti sėkmingiausiu turizmo objektu Lietuvoje, nes lankytojus čia traukia patyriminės ekskursijos – įdomu tiek istorija, tiek netikėti šeimininkų atradimai, tiek pats atgimimo procesas. D. Pavalkio nuotr.
Natūraliai kyla klausimas, ar jau kitą vasarą jis atvers duris – darbų daug, ar spės? Nebūtų jie, jei neturėtų bent preliminaraus plano. O gal – svajonės, kuri galėtų skambėti kad ir taip: dvaro prieigose, akims ilsintis ties Nemuno tėkme, Napoleono stiliaus palapinėje iš dvaro porceliano lėtai gurkšnoti arbatą ir mėgautis gabalėliu Napoleono torto, klausantis užburiančių Petro ir Karolio pasakojimų apie atradimus. Beveik neabejojame – tokiai svajonei lemta išsipildyti su kaupu.
Kai 2022 m. rugpjūčio 14 d. du kauniečiai spontaniškai sustojo prie apleisto Kaimelio dvaro, vargu ar jie galėjo nuspėti, į ką pavirs toji akimirka. Šiandien Kaimelio dvaro istorija tituluojama vienu sėkmingiausių turizmo projektų Lietuvoje. Nors dvaras dar tik keliasi naujam gyvenimui, lankytojų minios pastarąsias dvi vasaras jau plūdo pasiklausyti užburiančių pasakojimų. Karolio ir Petro pasakojimas apie likimo vingius, drąsą rizikuoti, netikėtus palėpių atradimus ir sutiktų žmonių geranoriškumą nepalieka abejingų – tai gyva paveldosaugos sėkmės istorija, įkvepianti ne tik juos pačius, bet ir visą regioną.
„Tai ne apie rinkodarą, nes jai išleidome lygiai nulį eurų – tai apie stebuklą“, – sako ir patys dvaro šeimininkai, akcentuodami, kad toks dvaro išpopuliarėjimas – tarsi likimo dovana. Ir jei kam nors iš šono gali pasirodyti, kad jiems viskas klostosi tarsi per sviestą, realybė būna visokia. Abu atvirai pripažįsta, kad besibaigiantys metai nepašykštėjo ir tokių įtampos akimirkų, kai kilo klausimas: o kaip toliau? Tačiau kartu šie metai dovanojo ir sutiktų žmonių geranoriškumą, profesionalią pagalbą, o gal net tylų, bet labai tikslų lemties vedimą.
„Dažnai pagalvojame, kad geriau gailėkimės, jog kartą surizikavom, negu visą gyvenimą kaltinsim save, jog neišdrįsom“, – sako Karolis ir Petras. 
Dvaro šeimininkai Karolis Banys (kairėje) ir Petras Gaidamavičius atvirai dalijasi savo istorija – nuo pirmosios meilės Kaimelio dvarui iki kasdienių iššūkių, tačiau tikėjimas tuo, ką daro, ir žmonių palaikymas veda pirmyn. D. Pavalkio nuotr.
Kaimelio dvarą jie aukcione įsigijo už 100 tūkst. eurų, o po to sekė drąsi, nelabai šalyje kur girdėta idėja – pakviesti žmones apsilankyti dar nerestauruotame dvare. Rezultatas pranoko lūkesčius: dvare kasdien nuo ryto iki vakaro knibždėte knibždėjo lankytojai. Ši sėkmė buvo pastebėta tiek šalies mastu, tiek rajone – visai neseniai Kaimelio dvaro puoselėtojai pelnė verslo „Skruzdės“ apdovanojimą, neatsitiktinai 2024 m. Kaimelio dvaras oficialiai pripažintas ir sėkmingiausiu turizmo objektu Lietuvoje. O kur dar kitos nominacijos, premijos, paminėjimai, žiniasklaidos dėmesys.
Užklupusi sėkmė, sutiktų žmonių palaikymas, sako P. Gaidamavičius ir K. Banys, tik prideda entuziazmo: „Norime, kad lankytojai galėtų stebėti pokyčius bei tvarkybos eigą, o visos iš bilietų surinktos lėšos skiriamos Kaimelio dvaro tvarkybai.“ 
D. Pavalkio nuotr.
Žvelgiant į nuveiktus darbus, akivaizdu, kad dvaras keliasi naujam gyvenimui itin sparčiai. Tarp reikšmingiausių restauracijos etapų – sutvirtinti dvaro pamatai (tam prireikė net 4 tūkst. autentiškų XIXa. plytų) bei atlikta viso pastato hidroizoliacija. Sudėtingiausiu iššūkiu tapo avarinės būklės medinių perdangų sutvirtinimas ir unikalios stogo gegninės sistemos restauravimas, tačiau ir tai sėkmingai įgyvendinta. Galiausiai pastato fasadus vėl puošia kelios dešimtys atkurtų medinių langų – lyg žydros akys su dekoratyviniais skirtukais. Kiekviena detalė čia atgimsta su meile ir pagarba istorijai. 
D. Pavalkio nuotr.
Šie du jaunieji vizionieriai anaiptol nėra naujokai – pripažinimą jie pelnė dar anksčiau, kai Kaune įkūrė Art Deco ir Amsterdamo mokyklos muziejus. Kaimelio dvaras tapo jau trečiuoju jų sumanymu. Išgirdome, kad bus ir ketvirtoji mūsų nominacijos laureatų serija... Bet kol kas tegul išlieka nors kiek paslapties, nes visgi didžiausia Karolio ir Petro pergalė – pavergtos žmonių širdys ir atgyjanti krašto istorija. Kaimelio dvaro atgimimas parodė, kad paveldas gali tarnauti šiandienai: edukuoti, telkti bendruomenę ir net kurti ekonominį gyvybingumą.
Sveikindama nominantus laikraščio „Draugas“ redaktorė Gintarė Martinaitienė dėkojo Karoliui ir Petrui už drąsą bei viziją, pabrėždama, kad jų darbai – tai daugiau nei pastato tvarkyba: „Jūs esate pavyzdys, kaip paveldas gali tapti gyvu žmogaus santykiu su praeitimi. Ačiū jums už drąsą, už viziją ir už šviesą, kurią nešate. Jūs abu esate įrodymas, kad išdrįsti visada verta.“
Laikraščio „Draugas“ nominacijos:
2007 m. „Metų stebuklas“ – Mantas Dumbliauskas.
2008 m. „Metų gerumas“ – Ilona Leleivienė.
2009 m. „Metų žmogus“ – Rima Rauktienė.
2010 m. „Metų vaikas“ – Monika Grigorčenkaitė.
2011 m. „Metų projektas“ – Jaunimo kūrybos ir sporto centras.
2012 m. „Metų dvaras“ – Zyplių dvaras.
2013 m. „Metų iniciatyva“ – Rima ir Sigitas Bendoriai.
2014 m. „Metų gerumas “ – Giedrė ir Julius Šedbarai.
2015 m. „Metų entuziazmas“ – Itana ir Raimondas Januševičiai.
2016 m. „Metų šviesa“ – Šakių trečiojo amžiaus universitetas.
2017 m. „Metų brolis“ – Arminas Ivkovas.
2018 m. „Metų apkabinimas“ – Šakių kultūros centras.
2019 m. „Metų atsidavimas“ – Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė.
2020 m. „Už ilgametį indėlį į kultūrą“ – Augenija Julė Kasparevičienė.
2021 m. „Už pandemijos valdymos iššūkius“ – Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centras.
2022 m. „Dėl ukrainiečių ir mūsų laisvės!“ – karo niokojamai šaliai, jos žmonėms bei kraštiečiams, ištiesusiems ir tebetiesiantiems pagalbos ranką.
2023 m. „Už atminimo ąžuolyną“ – sambūrio „Gerumo ąžuolas“ viceprezidentui Juozui Daineliui.
2024 m. „Biblioteka – reiškinys, ne tik knygos“ – Šakių viešoji biblioteka.
Kamilė iš Kriūkų:
