Sausio 6-osios vakarą, tradiciškai per Tris Karalius, Šakių kultūros centre vykusios 2026 metų Šakių kalendoriaus sutiktuvės, jau 27-os iš eilės, tapo prasminga metų pradžios švente, liudijančia gyvą Šakių krašto atmintį, tradicijų tęstinumą ir bendruomenės stiprybę.
Šių metų kalendorius skirtas Prano Vaičaičio 150-mečiui, todėl ir visa vakaro programa alsavo jo kūrybos dvasia, o renginio pradžioje skambėję eilėraščio „Yra šalis“ fragmentai tapo simboliniu raktu, atveriančiu leidinio turinį. P. Vaičaičio 150-osios gimimo metinės kalendoriuje ir sutiktuvėse įprasminamos ne vien kaip faktas, o kaip gyvas kvietimas prisiminti lietuviško žodžio, tapatybės ir atsakomybės už savo kraštą svarbą.
Bibliotekos kolektyvas, kviesdamas sutikti naujausią kalendorių, taikliai pastebėjo, kad nors dėl savo apimties (bemaž 500 puslapių) jis gal ir nėra pats lengviausias skaitinys (skaitant gimusiųjų ir išėjusiųjų vardus mintys kartais gali nuklysti), vis dėlto summa summarum tai dėmesio vertas, vientisas Šakių krašto istorijos pasakojimas, o ten sudėti tekstai priverčia suklusti ir permąstyti, puslapiuose ieškant tų, su kuriais gyvenai ar gyveni. Kalendoriaus tikslas, įvardija jį kūręs kolektyvas, skaityti praeities ir ateities laiką, sužinoti žmogui ir valstybei reikšmingas datas, perbėgti tradicinėmis tapusias rubrikas ir nustebti radus visiškai naują – „Zanavykiškų žodžių ragaučius“.
Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kolektyvas beveik tris dešimtmečius atsakingai puoselėja kalendoriaus leidybos tradiciją, o kad mūsų rankose atsidurtų šis atmintį saugantis leidinys, prisideda visa kūrybinė komanda. D. Pavalkio nuotr.
Į kalendoriaus sutiktuvių šventę susirinko gausus būrys šakiečių ir svečių, o renginio scenarijus dinamiškai bangavo tarp datų, faktų, sveikinimų ir poezijos. Pirmuosius šventės akcentus dovanojo jaunimo tautinių šokių grupė „Pynė“, šiemet mininti 30 metų veiklos sukaktį. Jų atliktas šokis „Atvažiuoja Kalėdos“ tapo šiltu, bendruomenišku akcentu, primenančiu, kad tradicija gyva tol, kol ją perima ir tęsia jaunoji karta. 
D. Pavalkio nuotr.
Ne ką mažiau turtinga ir likusi muzikinė renginio programa – dainų autorius ir atlikėjas, poetas, gitaristas bei kompozitorius Domantas Razauskas, Šakiuose viešėjęs ne pirmą kartą, vėl įrodė, kad jo kūryba išraiškinga, dinamiška, tarsi paveikslai, pilni jausmų ir emocijų, kuriuos norint suprasti reikia ne tik klausytis, bet ir įsijausti. O kai šalia jo stojo žinomas gitaristas, dainų autorius ir poetas Jonas Krivickas, klausytojams beliko atsiduoti muzikos tėkmei.
D. Pavalkio nuotr.
Renginio metu ne iš vieno kalbėjusio ir sveikinusio lūpų nuskambėjo mintis, kad Šakių kalendorius – tai ne tik datos, bet gyvas pasakojimas, sudėliotas iš žmonių likimų, darbų, pasiekimų, kūrybos, bendruomenių veiklų, tradicijų ir sukakčių. Kiekvienas puslapis liudija tuos, kurie gyvena ir dirba Šakiuose, tuos, kurie paliko ryškų pėdsaką istorijoje, ir tuos, kurie šiandien kuria ateitį. Ypatinga šio kalendoriaus vertė – plati bendruomenės įtrauktis. Prie jo kūrimo kasmet prisideda apie 200 autorių, tarp jų – kultūros ir mokslo žmonės, kraštotyrininkai, menininkai, dvasininkai, visuomenininkai, taip pat ir rajono mokyklų mokiniai, savo tekstais ir kūryba įsiliejantys į bendrą pasakojimą. 
D. Pavalkio nuotr.
Šakiečius sveikinęs Seimo narys Darius Jakavičius pabrėžė, kad kiekvieną kartą dalyvavimas kalendoriaus sutiktuvėse jam kelia pasididžiavimą ir dėkingumą jo kūrėjams. Jo teigimu, kalendorius yra viena gražiausių reprezentacinių dovanų rajono svečiams ir kartu – parankinė knyga kiekvienam, kuriam svarbi savo krašto istorija, jo žmonės. Šakių rajono meras Raimondas Januševičius pastebėjo, kad šis leidinys atkakliai saugo tai, kas lengviausiai prarandama – žmonių darbus, pasirinkimus ir jų paliktą pėdsaką. Jis pabrėžė, kad 2026-ųjų leidinys ypatingas tuo, jog greta istorinių asmenybių jame matomi ir jauni kraštiečiai, jau šiandien kuriantys Šakių vardą Lietuvoje ir už jos ribų: „Tai gyvas ryšys tarp kartų, kai istorija tampa ne muziejumi, o asmenine patirtimi“. O savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė pastebėjo, kad pasaulyje, kuriame pilna nežinomybės, kuriame viskas taip greitai keičiasi, būtent kalendorius leidžia per žmones, jų darbus ir istorijas jausti gyvenimo savame krašte pulsą. Ji pabrėžė zanavykišką bendrystės jausmą, primindama, jog zanavykiškas unoras yra ne kas kita kaip būsena, kai žmogui gera tada, kai gera visiems aplink. 
D. Pavalkio nuotr.
Tradiciškai padėkota tiems, kurie atlieka šį titanišką kūrybinį darbą – Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kolektyvui, jau beveik tris dešimtmečius kantriai ir atsakingai puoselėjančiam kalendoriaus leidybos tradiciją. Ypatingai išskirta skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Eringienė – kalendoriaus iniciatorė ir įkvėpėja, kurios gebėjimas telkti kūrybinę komandą leidžia leidiniui nuolat augti ir stiprėti. Dėkota ir visiems kūrybinės komandos nariams – bibliotekininkams, maketuotojui, savanorėms redaktorėms, iliustratoriams bei renginio organizatoriams. Kalbėdama L. Eringienė atvirai pripažino, kad į vieną leidinį neįmanoma sutalpinti visų žmonių ir istorijų, tačiau pakvietė tai priimti kaip gyvą, tęstinį procesą ir mintimis jau dabar ruoštis kitų metų kalendoriui.
D. Pavalkio nuotr.
„Tas mūsų kalendorius iš tikrųjų yra mūsų namai, mūsų dvasios namai – nesunaikinami, nesugriaunami, amžini… ir sakantys: Mes tikrai mylim Šakius“, – akcentavo L. Eringienė.
Šakių krašto kalendoriaus sutiktuvės dar kartą parodė, kad ši tradicija gyva todėl, jog ją kuria žmonės – su meile savo kraštui, pagarba praeičiai ir atsakomybe už ateitį. Tai vakaras, po kurio lieka ne tik naujas leidinys rankose, bet ir stipresnis bendrystės jausmas, patvirtinantis paprastą, bet svarbiausią tiesą: Šakių atmintis gyva tol, kol ją kuriame kartu.
Eduardas iš Griškabūdžio:
