Dažnai prieššventinis laikotarpis kupinas skubos, tačiau būtent jis labiausiai tinka dovanoms, kurių neįsigysi, – laikui, dėmesiui ir bendrystei. Todėl Šakių ikimokyklinio ugdymo mokyklos „Maži žingsneliai“ bendruomenė abiejuose korpusuose pakvietė buvusias darbuotojas į jaukius prisiminimų rytmečius. Nors toks susitikimas surengtas pirmą kartą, gimusi idėja, panašu, taps gražia ir tęstine tradicija.
Abiejuose įstaigos korpusuose tuos du rytus tvyrojo jauki bendrystės nuotaika – buvusios darbuotojos vėl susitiko pažįstamose, bet ir pasikeitusiose erdvėse, kuriose paliko dalį savo gyvenimo. Prie arbatos ir kavos puodelio netrūko linksmų prisiminimų, kuriuos darniai papildė vaikų kalėdinis koncertas bei žvakių gamybos edukacijos. Tai buvo susitikimas, skirtas žmonėms, o ne datoms, nors šiemet lyg ir minima 90-oji įstaigos sukaktis, tiesa, pripažįstama, kad dar prireiks archyvinių paieškų ir šaltinių patikslinimo, kad darželio istorija susidėliotų nuosekliai.
Organizatorių nuotr.
Kaip susitikime priminta, „Maži žingsneliai“ gimė sujungus du darželius – „Berželį“ ir „Klevelį“, kurie nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. veikia kaip viena įstaiga. Buvusioms darbuotojoms tai buvo proga ne tik susėsti prie bendro stalo, bet ir vėl pereiti pažįstamas erdves – sustoti ten, kur kažkada vyko kasdienybė, įvertinti, kas ir kaip per laiką pasikeitė. Darželio direktorė Lina Viliūšienė sveikindamasi su viešniomis buvo atvira: „Sakiau kiekvienai atskirai, bet turbūt retai būna gyvenime atvejų, kai nuoširdžiai pasakai „smagu matyti“. O tas adventinis laikotarpis, skirtas permąstyti, suprasti, kad reikia pasidžiaugti, jog su kiekvienais metais kraitis didėja, pilnėja.“
Ji dėkojo buvusioms darbuotojoms už jų indėlį, primindama, kad įstaiga nesusikuria per vieną dieną, o išauga iš ilgo ir kantraus darbo: „Jūs esate didelė dalis to, kas sukurta šiandien.“ Ir nors laikai keičiasi, direktorė akcentavo vertybes, kurios išlieka – atsidavimas darbui, žmogiškumas, draugystė.
Tokio prisiminimų rytmečio iniciatyva gimė per Pyragų dieną, kai metodinės grupės narės su pirmininke Odeta Sakalauskiene priešakyje sugeneravo idėją iš suaukotų pinigų surengti šventę buvusioms darbuotojoms. 
D. Pavalkio nuotr.
„Pagal sąrašą kvietimai buvo išsiųsti daugiau nei trims dešimtims buvusių darbuotojų – susirinko tik dalis. Suprantama, prieššventinis laikas ir asmeninės priežastys ne visoms leido atvykti, tačiau vis tiek labai džiugu matyti bent šią bendruomenės dalį“, – kalbėjo O. Sakalauskienė ir kvietė prie bendro stalo – ne tik vaišėms, bet ir žvakių gamybos edukacijai bei smagiam prisiminimų ratui. Šis, beje, protarpiais buvo linksmas iki ašarų – apie laikus, kai vykdavo persirengėlių madų šou, apie darbus virtuvėje ar talkas lauke, apie įsimintiniausias vaikų laidas. Prisiminimus tik reikia pakedenti ir jie liejasi vienas po kito, kolegiškai papildant, įpinant naujų detalių.
Šilumos netrūko ir simboliniuose gestuose. 43-ejus metus darželyje auklėtoja dirbusi Alvyra Maceikienė, jau septynerius metus besidžiaugianti užtarnautu poilsiu, energijos nestokoja ir šiandien. Visų buvusių kolegių vardu ji dabartiniam kolektyvui įteikė simbolinį angelą, linkėdama, kad šis saugotų darželį, darbuotojų sveikatą, neštų laimę, o kartu primintų apie koleges, kurios čia dirbo anksčiau.
Matyt, čia ir slypi tokių susitikimų esmė: sugrįžęs ten, kur prabėgo daug metų, pamatai tas pačias grupes, vaikus scenoje ir aiškiai pajunti, kad darželis gyvena nenutrūkstančia tėkme – keičiasi tik žmonės. Todėl tokie susitikimai bendruomenei ypač svarbūs: kartais geriausia, ką galime padaryti prieš šventes, – sugrįžti į vietas, kuriose buvome reikalingi, ir dar kartą pasakyti vieni kitiems: ačiū, kad buvote.
Eduardas iš Griškabūdžio:
