Kovo 16-ąją Lietuvoje minint Knygnešio dieną, pagerbti mūsų krašto draudžiamos lietuviškos spaudos platintojai, kovoję už tautos kalbą ir raštą. Kudirkos Naumiestyje vyko knygų mainai, aplankytas Kriūkų seniūnijos knygnešių ąžuolynas, nusilenkta ir prie knygnešių kapų.
Knygnešystė – Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš lietuviškos spaudos ir lotyniškų rašmenų draudimą, carinės Rusijos vykdytą 1864–1904 metais. Sūduva – daugelio garsių Lietuvoje slaptos spaudos kūrėjų – Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, knygnešių Martyno Sederevičiaus, Antano Baltrušaičio-Antanėlio, Prano Kriaučiūno ir kitų gimtoji ar gyvenamoji vieta. Šiame krašte organizuotas platus draudžiamų leidinių gabentojų iš Prūsijos tinklas, steigtos draudžiamų lietuviškų laikraščių ir knygų slaptavietės.
Tad kasmet, minint Knygnešio dieną, pagerbtas mūsų krašto knygnešių atminimas. Sudarge knygnešių veiklą koordinavo kunigas Martynas Sederevičius (1829–1907), vadinamas knygnešių tėvu. Tad uždegtos žvakutės ne tik ant jo kapo Sudargo kapinėse, bet ir miestelio centre prie paminklo, skirto visiems lietuviško rašto ir žodžio sergėtojams. Sudargo bei Slavikų padalinių bibliotekininkės Valerija Endriukaitienė ir Ingrida Baršauskienė apie mūsų krašto knygnešius žinią paskleidė ir kaimyniniame Jurbarko rajone – apsilankiusios Naujamiesčio progimnazijoje kalbėjo apie knygnešius, kurie rizikuodami savo laisve ir gyvybe slapta gabeno lietuvišką spaudą, kad mūsų kalba ir knyga gyvuotų. Vaikai ne tik klausėsi pasakojimų, bet ir patys tapo mažaisiais kūrėjais – susirišo savo pirmąją knygelę.
Aktyviai knygnešiai darbavosi ir Slavikuose. Kovo 15 d. Slavikų Šv. Onos bažnyčioje klebonas kun. Romas Budrevičius aukojo šv. Mišias ir meldėsi už Slavikų krašto knygnešius. Aktyvūs bendruomenės nariai uždegė atminimo žvakes ant devynių knygnešių, palaidotų Slavikų kaimo kapinėse, kapų. Pasak Slavikų seniūnijos bendruomenės centro pirmininkės Renatos Baltrušaitienės, šiemet minimos knygnešio Jono Dobrovolskio (1866–907), gyvenusio ir palaidoto Slavikuose, 160 gimimo metinės. Parneštą draudžiamą lietuvišką spaudą J. Dobrovolskis perduodavo kunigui knygnešiui M. Sederevičiui. Knygas slėpdavo Slavikų bažnyčios varpinės rūsyje. 
Kudirkos Naumiesčio gyventojai Vinco Kudirkos muziejuje mainėsi knygomis. Akcijos organizatoriai tikisi, kad ši iniciatyva taps gražia kasmetine tradicija, stiprinančia skaitymo džiaugsmą bei pagarbą knygnešiams. Organizatorių nuotr.
Knygnešio dienos proga Kudirkos Naumiesčio gyventojai buvo kviečiami į Vinco Kudirkos muziejų apsimainyti knygomis. Pasak Vinco Kudirkos muziejaus ir bibliotekos darbuotojų, renginys sulaukė didelio susidomėjimo – muziejaus erdvėse netrūko šiltų pokalbių, dalijimosi rekomendacijomis ir nuoširdaus džiaugsmo atrandant naujas knygas. Tikimasi, kad ši iniciatyva taps gražia kasmetine tradicija, dar labiau stiprinančia skaitymo džiaugsmą bei pagarbą knygnešiams.
Kudirkos Naumiesčio biblioteka taip pat pakvietė gimnazijos moksleivius plačiau susipažinti su knygnešių gyvenimu per patirtines veiklas. Moksleiviai žiūrėjo filmą „Knygnešio byla“, sužinojo įdomių faktų apie to laikotarpio istoriją, sprendė užduotis ir patys pasigamino mažas knygeles, kurias vėliau bandė „pernešti“ teatralizuoto susitikimo metu. Bibliotekininkė Kristina Tučinskaitė-Vaitiekaitienė pasidžiaugė, kad prie veiklų aktyviai prisijungė ir mokinių tėvai.
Galbūt nedaugelis žino, kad Liepalotėlių kaime (Kriūkų sen.) žaliuoja prieš 20 metų pasodintas Kriūkų seniūnijos knygnešių ąžuolynas. 2006 m. balandžio 21 d. čia buvo pasodinti 25 ąžuolai Kriūkų krašto knygnešiams. Vieta pasirinkta dėl to, kad net 10 knygnešių buvo iš šio ir artimiausių kaimų. Tai pirmasis rajone vardinis knygnešių ąžuolynas. Ąžuolyne pastatytas tautodailininko kryždirbio Andriaus Bieliuko sukurtas stogastulpis. Dar vienas stogastulpis pastatytas prie knygnešio Jono Kriaučiūno gimtinės, trečias – Svirgalų kaime knygnešiui Pranui Rudminui. Gerdžiūnų bendruomenė pirmadienį ir aplankė šias vietas. Gerdžiūnų bibliotekos padalinio bibliotekininkė Marija Kumštaitienė ir bendruomenietė Jūratė Bataitienė pasidalino įdomiais pasakojimais apie knygnešius, kurie saugojo mūsų kalbą, kad šiandien galėtume ja laisvai kalbėti, kurti ir gyventi.
„Ąžuolyne yra nunykę keturi vardiniai ąžuoliukai. Visi drauge nusprendėme juos atsodinti“, – sakė kultūrinių renginių organizatorė Rita Šafranauskienė.
„Esame dėkingi knygnešiams už galimybę kalbėti ir skaityti lietuviškai“, – vykusių renginių metu ne kartą skambėjo žodžiai.
Eduardas iš Griškabūdžio:
