
Kovo 21 d. Lukšių Šv. Juozapo bažnyčioje buvo švenčiami parapijos globėjo Šv. Juozapo atlaidai. Po atlaidų iškilmių bažnyčios šventoriuje buvo pašventintas atstatytas kryžius.
Atlaidų Mišias aukojęs Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. Romas Budrevičius kvietė melstis už parapiją, tikinčiuosius, jų šeimas ir artimuosius, geradarius. Homilijoje kunigas pasidalino įžvalgomis apie šv. Juozapą – Švč. Mergelės Marijos sužadėtinį, vieną svarbiausių ir labiausiai garbinamų Bažnyčios šventųjų, visuotinės Bažnyčios globėją.
Lukšių bažnyčioje stovi šio šventojo statula, kurią neseniai atnaujino lukšietis skulptorius Vidas Cikana, jam Lukšių parapijos klebonas kun. Eugenijus Naujalis padėkojo, statula buvo pašventinta.
Bažnyčios šventoriuje pastatytas ne vienas kryžius. Vos įžengus pro vartus, greta parapijos kunigų Gvidono Pušinaičio ir Antano Akevičiaus kapų taip pat stovi kryžius. Bėgant laikui jo būklė prastėjo, o jo atstatymo darbų ėmėsi lukšietis medžio drožėjas Vitas Merčaitis. Tad dar šių metų vasario pradžioje bažnyčios šventoriuje, padedant parapijiečiams, iškilo naujas kryžius, o praėjusį šeštadienį atstatytas kryžius buvo pašventintas. Parapijos klebonas padėkojo kryžių sukūrusiam V. Merčaičiui bei nuolatiniam pagalbininkui įvairiuose darbuose parapijiečiui Robertui Valaičiui.
Tiek kryžių išdrožęs V. Merčaitis, tiek parapijiečiai domėjosi, kokiai progai ir kada šventoriuje buvo pastatytas senasis kryžius. Pavyko rasti nuotrauką, kurioje užfiksuota, kaip praeito šimtmečio 4-ame dešimtmetyje parapijiečiai į kitą tarnystės vietą išlydi vikarą Povilą Grabliką, o šventoriuje jau stovi minėtas kryžius.
„Senasis kryžius buvo ąžuolinis, ne kartą dažytas, tik kryžiavonė jau vos laikėsi, spinduliai buvo išpuvę. Kryžių atkūriau autentiškai, tik padidinau šiek tiek, nes labai buvo toks bloznas, nelabai man žiūrėjosi. Tikiuosi, kad naujasis kryžius stovės ilgai“, – sakė naujojo kryžiaus autorius.
V. Merčaitis yra atstatęs ar naujai sukūręs ne vieną kryžių, stogastulpį, kuriais vėliau pats ir rūpinasi, kas keleri metai juos perdažo.
Eduardas iš Griškabūdžio:






