Savivaldybės posėdžių salėje surengta konferencija „Demografinė žiema. Kodėl ji atėjo? Kaip iš jos išeiti?“ tapo bene didžiausiu iki šiol Šeimos tarybos organizuotu renginiu. Į jį susirinko ne tik švietimo ir socialinės srities atstovai, bet ir savivaldybės vadovai, tarybos nariai, bendruomenių žmonės. Nors platesnė diskusija salėje taip ir neišsivystė, pats renginys ir jame dalyvavusių gausa, pasak Šeimos tarybos pirmininkės Dinaros Gudaitienės, parodė, kad tema aktuali ir negali būti nutylima.
Konferenciją pradėjusi D. Gudaitienė kvietė į demografiją žvelgti ne vien kaip į statistiką. Jos teigimu, terminas „demografinė žiema“ apibūdina laikotarpį, kai visuomenėje silpsta augimo jėgos, mažėja gimstamumas, o gyventojų amžiaus struktūra sparčiai sensta. Pirmininkė akcentavo, kad ši metafora neturėtų reikšti susitaikymo su nykimu – veikiau tai raginimas sustoti, įvertinti, kas vyksta, ir ieškoti atsakymų. Konferencijos rengėjų intencija buvo aiški – iškelti klausimą viešai ir kalbėti apie jį ne patogiais lozungais, o argumentais.
Susirinkusius pasveikino ir Šakių šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Antanas Matusevičius, priminęs, kad šeima yra pamatinė visuomenės ląstelė, o gyvybės priėmimas ir bendrystė išlieka kertinėmis vertybėmis. Simboliškai pratęsdamas konferencijos temą, jis išsakė viltį, kad po žiemos gali ateiti ir pavasaris, jei visuomenė nepraras tikėjimo šeimos prasme.
Šeimos tarybos pirmininkė Dinara Gudaitienė konferencijoje ragino apie demografinę žiemą kalbėti ne vien teoriškai, o ieškoti realių sprendimų. Jau kitą dieną po renginio tarybai ji pateikė siūlymą dėl lankstesnės vaikų ugdymo vasarą tvarkos. D. Pavalkio nuotr.
Vien raginimų ir išmokų nepakanka
Vieną ryškiausių ir konceptualiausių pranešimų konferencijoje skaitė politologas, ISM Ekonomikos ir politikos programos vadovas doc. dr. Vincentas Vobolevičius. Būdamas keturių vaikų tėvu, jis dalijosi ne vien teoriniais pasvarstymais ir siūlė atsisakyti iliuzijos gimstamumą pakelti vien skambiomis kampanijomis. Pasak jo, kol vaiko auginimas šeimai reikš didelę ekonominę naštą ir socialinį spaudimą, tol jokie šūkiai realybės nepakeis. V. Vobolevičius priminė, kad gimstamumo mažėjimas būdingas ne tik Lietuvai. Net ir turtingiausios pasaulio valstybės, investavusios milžiniškas sumas į demografijos skatinimą, nepasiekė proveržio. Kaip vieną iškalbingiausių pavyzdžių jis pateikė Pietų Korėją, kuri per keliolika metų šiai problemai skyrė daugiau kaip 200 mlrd. dolerių, tačiau gimstamumo rodiklis ten vis tiek išliko vienas žemiausių pasaulyje. Pranešėjo teigimu, tai rodo, kad ir finansinės priemonės nepašalina esminių priežasčių – jos nekompensuoja prarasto laiko, karjeros galimybių, vienatvės ar bendruomeninio palaikymo stokos. Originaliai nuskambėjo V. Vobolevičiaus palyginimas, kad vaikai yra tarsi „tinklo prekė“.
„Vaikas iš esmės yra tinklo prekė – jo vertė labai priklauso nuo aplinkos. Jei aplink daug šeimų su vaikais, atsiranda natūralus palaikymas, bendravimas, pagalba, o ir pats auginimas tampa lengvesnis bei prasmingesnis. Tačiau jei žmogus gyvena aplinkoje, kurioje beveik niekas neturi vaikų, kaštai – ne tik finansiniai, bet ir socialiniai – smarkiai išauga: jis tarsi iškrenta iš savo rato, nebeturi su kuo dalintis patirtimi, dingsta palaikymo sistema“, – samprotavo svečias.
Konferencijos dalyviai sutiko, kad demografinė žiema nėra laikinas reiškinys – ji reikalauja nuoseklių sprendimų, platesnio požiūrio ir bendruomenės įsitraukimo, todėl, kaip pabrėžta renginyje, ši tema turi išlikti nuolatinės diskusijos ir realių veiksmų centre. D. Pavalkio nuotr.
Šeima nėra liga, kurią reikia gydyti
Ypač emocionaliai, remdamasi tiek asmenine patirtimi, tiek platesne šeimos politikos kritika, į konferencijos dalyvius kreipėsi Nacionalinės šeimų asociacijos atstovė, kraštietė, šešių vaikų mama Irena Naujokienė. Pranešėja priminė, kad gausios šeimos Lietuvoje dar per dažnai susiduria su nepagarba ir išankstiniu vertinimu, nesupratimu ar net pažeminimu. Ji atvirai kalbėjo apie motinystės kainą, kurią sumoka moterys, atsitraukdamos nuo profesinio gyvenimo ir vėliau gaudamos menką atlygį už užaugintus vaikus. Kaip skaudų pavyzdį ji pateikė savo asmeninę patirtį, minėdama vos 148 eurų antrojo laipsnio pensiją, kuri, jos žodžiais, veikiau primena pažeminimą nei padėką. I. Naujokienė pabrėžė, kad šeima yra tautos pamatas, o ne „gydoma liga“. Ji kritikavo vertybinį nuosmukį, abortų ir kontracepcijos kultūrą, taip pat nuostatą, kad gyvybė turi būti iki galo suplanuota ir patogi. Pasak jos, visuomenėje vis labiau nyksta pozityvus šeimos, motinystės ir tėvystės vaizdinys, o jauni žmonės nebeskatinami atsakingai ruoštis šeimai.
Vargai šeimoje dalijasi, o džiaugsmai dauginasi
Lietuvos šeimos centro direktorė Jurgita Salinienė, auginanti aštuonis vaikus, konferencijoje kalbėjo ne tik kaip specialistė, bet ir kaip moteris, kasdien gyvenanti tuo, apie ką dažnai diskutuojama tik teoriškai. Ji sako norinti griauti stereotipą – esą gausi šeima yra nuolatinis nuovargis ar savęs išsižadėjimas.
„Aš jai nepadedu. Mes tiesiog kartu juos auginame“, – taip, pasak pranešėjos, į dažną klausimą apie pagalbą namuose atsako jos vyras, ir ši formuluotė, anot jos, geriausiai nusako šeimos esmę. 
D. Pavalkio nuotr.
Be to, gausioje šeimoje, pasirodo, galioja labai aiški taisyklė: visi vargai dalijasi, o džiaugsmai dauginasi.
„Ir tai nėra tik graži frazė – tai reali mūsų patirtis. Taip, namuose daug chaoso, bet gyvenimo prasmė slypi labai paprastuose dalykuose – bendruose pietuose, vaikų juoke, kasdienybėje... Tai ne prabanga, bet būtent tai sukuria pilnatvę, kurios dažnai ieškome kitur“, – kalbėjo J. Salinienė ir toliau vieną po kito vardijo kasdienius jų šeimos pasirinkimus, iššūkius ir būdus rasti išeitį. Ji daug dėmesio skyrė bendruomenės svarbai, kaip ir ankstesnis pranešėjas, pabrėždama palaikančios aplinkos svarbą. Jei aplink yra daugiau gausių šeimų, ten iškart dalijamasi patirtimi ir pagalba, todėl lengviau įveikti kasdienius sunkumus. Pasak J. Salinienės, problema vis dėlto daugiausia slypi ir pačioje sistemoje, nes gausios šeimos pernelyg dažnai įstumiamos į prašytojų padėtį, nors valstybės parama turėtų būti dėkingumo ženklas. Ji atkreipė dėmesį, kad net ir „šeimos bilieto“ apibrėžimas dažnai neapima gausesnių šeimų, o tik du tėvus ir du vaikus...
Jaunimo laisvė ir šeimos baimė
Nacionalinės šeimos tarybos sekretoriato vyriausioji specialistė Deimantė Rusteikaitė konferencijoje atstovavo jaunosios kartos balsui. Ji dalijosi turtinga statistika ir pabrėžė paradoksą: „Nors Lietuvos jaunimas pagal kai kuriuos tyrimus laikomas vienu laimingiausių, tuo pat metu daugelis jaunų žmonių susiduria su nerimu ir neapibrėžtumu. Šeimos kūrimas jiems nebėra savaime suprantamas gyvenimo etapas.“
D. Pavalkio nuotr.
Pranešėja atkreipė dėmesį į atotrūkį tarp jaunimo ir šeimos politikos: jaunimo politika orientuota į saviraišką, mokslus ir karjerą, o šeimos politika – į jau vaikus auginančius žmones, o pereinamasis etapas, kai jaunas žmogus svarsto apie šeimos kūrimą, lieka be aiškios paramos. Dėl to šeima vis dažniau suvokiama kaip laisvės ribojimas ir sprendimą ją kurti atideda ne tik ekonominiai sunkumai, bet ir saugumo jausmo stoka.
Nuo konferencijos prie konkretaus siūlymo
Nors diskusija pasibaigus pranešimams daugiau apsiribojo pavieniais pasisakymais, renginys neliko vien teorinis. Jau kitą dieną po konferencijos savivaldybės Šeimos tarybos pirmininkė D. Gudaitienė savivaldybės tarybai pateikė rekomendaciją keisti galiojančią tvarką dėl vaikų ugdymo vasaros laikotarpiu. Siūloma tikslinti 2023m. gegužės 26 d. priimto sprendimo punktą, numatant, kad ugdymas vasarą būtų užtikrinamas ne tik vaikams, kurių abu tėvai dirba, bet ir tiems, kurių tėvai yra nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogose. Tokiu būdu siekiama sudaryti lankstesnes sąlygas šeimoms ir geriau atliepti realius jų poreikius.
Eduardas iš Griškabūdžio:
