Zyplių dvaro antrojoje oficinoje šiuo metu intensyviai vyksta darbai. Tačiau jei neįgudusi akis statybvietėje temato dulkes, atidengtus pamatus ir išardytas pertvaras, specialistai šiame etape džiūgauja vis atrasdami ką nors svarbaus ir vertingo.
Nors statybų vadovas Paulius Antanavičius patikino, kad šiuo metu atlikta dar tik maždaug 10 proc. numatytų darbų, restauravimo procesas jau pateikė netikėtą istorinį radinį: oficialiai patvirtinta buvusios virenės vieta (virenė – didelis gyvenamojo namo ugniakuras su plačiu mūriniu gaubtu, pereinančiu į siaurėjantį kaminą, – red. past.), o tai, pasak projekto vykdytojų, gali papildyti ir paties objekto vertingųjų savybių aprašą. Įmonių grupės „Gulbelė“ teisininkė ir meno istorikė Lina Tarnauskienė taip pat pritaria, kad dabartinis darbų etapas, nors ir pats sudėtingiausias, yra bene įdomiausias, nes būtent dabar „pastatas pradeda kalbėti“.
„Apie virenę buvo tik spėjimas, o dabar jau turime specialistų patvirtinimą – radome naują vertingą savybę, kurios iki šiol paveldo dokumentuose nebuvo. Analogiška virenė yra Sapiegų rūmuose Vilniuje. Pas mus viskas bus mažesniu masteliu, bet principas tas pats. Virenė bus rekonstruojama su padu ir gaubtu“, – pasakoja L. Tarnauskienė ir rodo vienoje iš oficinos patalpų rastą išlikusį virenės pado fragmentą.
Projekte greičiausiai teks daryti nedideles korekcijas, numatant šį elementą atkurti kaip svarbų būsimos ekspozicijos akcentą. Statybos vadovas P. Antanavičius, dirbantis jau ne prie pirmo objekto Zyplių dvaro ansamblyje, sako, kad tokie atradimai restauracijoje keičia ne tik techninius sprendinius, bet ir požiūrį į patį pastatą. Anot jo, šiuo metu tvarkomi pamatai, įrengiamas drenažas, atveriamos užmūrytos angos ir šalinamos neautentiškos pertvaros, taip oficinai iš dalies grąžinant anfiladinį išplanavimą – galimybę visą plotą apeiti ratu, pereinant iš vienos patalpos į kitą. Ne mažiau atradimų, pasirodo, slypi ir sienose. Tyrėjai po tinko sluoksniais aptiko polichrominio dekoro fragmentų, kurie bus maksimaliai atkuriami. Numatyta eksponuoti ir atrastus nendrinio karkaso fragmentus, fachverko elementus, atkurti vožtines lubas, o įeinančius pasitiks senovinės autentiškos durys.
„Tokios detalės nėra vien dekoracija – jos ir yra autentiškumo esmė“, – sako L. Tarnauskienė ir priduria, kad šio projekto tikslas – ne vien restauruoti pastatą, bet paversti jį gyva kultūrine ir patyrimine erdve, kur bus pasakojama dvaro aptarnaujančio personalo kasdienybė. Planuojamos edukacinės veiklos, ekspozicijos, ekskursijos, o antrajame aukšte – ir nedidelis viešbučio numeris.
„Norime ne tiesiog sutvarkyti pastatą, bet pasakoti istoriją. Kad lankytojas ateitų ne vien pažiūrėti sienų, o pajustų, kaip čia buvo gyvenama“, – sako L. Tarnauskienė.
Tai dar vienas žingsnis projekte, pradėtame 2023 m., kai buvo imtasi Zyplių dvaro antrosios oficinos įveiklinimo. Bendra projekto vertė siekia 724 tūkst. eurų, iš jų 463 tūkst. eurų sudaro 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų lėšos, likusią dalį dengia UAB „Gulbelė“. Darbų pabaiga numatyta maždaug po metų – tuomet šis Zyplių dvaro ansamblio pastatas turėtų atsiverti naujam gyvenimui, praturtindamas dvaro pasakojimą apie čia gyvenusius ir dirbusius žmones.
Eduardas iš Griškabūdžio:
