Zyplių dvare kultūrą ragavo visais pojūčiais

Viena iš kultūros degustacijos stotelių – ekskursija po Zyplių dvarą, kurio istorija renginio dalyviams atsivėrė per gyvą ir įtaigų ponios (kultūrinių renginių organizatorės Rimos Prekevičienės) pasakojimą. D. Pavalkio nuotr.

Vėjuotas penktadienio vakaras neišbaidė daugiau nei pusšimčio žmonių, susirinkusių į Zyplių dvarą. Šakių viešosios bibliotekos kolektyvo surengta žodžio, garso ir skonio šventė „Degustuok kultūrą“ bemaž trims valandoms sulėtino kasdienį ritmą, leido mėgautis gamtos, istorijos ir meno darna.

Naujo formato renginyje susiliejo kelios skirtingos patirtys – literatūrinį žodį lydėjo muzika, dvaro istorijos ir vaišės, o ypatingą nuotaiką kūrė pati vieta: senasis Zyplių dvaro parkas, XIX amžių menantys rūmai ir Bučinių sala. Pasak Šakių viešosios bibliotekos direktorės Kristinos Lebedžinskienės, renginio idėja buvo brandinama jau kurį laiką. Iš pradžių sumanymas buvęs gerokai platesnis – tokius susitikimus norėta rengti mažiau atrastose vietose, kiekvieną jų skirti vis kitai šaliai, supažindinti su jos kultūra bei gastronomija. Nors finansavimo šiam sumanymui gauti nepavyko, bibliotekos kolektyvas jo neatsisakė – pirminę idėją pritaikė mažesnės apimties renginiui.

Bučinių saloje kraštietis aktorius Remigijus Endriukaitis (stovi) zanavykiška tarme prakalbino daugiau nei prieš šimtmetį užrašytus tekstus – tai tapo pirmuoju kelionės „Degustuok kultūrą“ skoniu. D. Pavalkio nuotr.

„Norėjosi kultūrą patirti visais pojūčiais, palepinti ir dvasios, ir kūno skonio receptorius, o literatūrinius skaitymus išvesti iš įprastų rėmų – suteikti jiems lengvumo, netikėtumo ir šiek tiek pramogos. Siekėme, kad kultūra būtų galima mėgautis intelektualiai ir šiek tiek rafinuotai, tačiau kartu – jaukiai bei šiltai“, – pasakoja K. Lebedžinskienė ir priduria, kad dėliojant šias idėjas gimė ir pats renginio pavadinimas.

Pirmoji vakaro stotelė laukė dvaro Bučinių saloje, kur į šmaikščius literatūrinius skaitymus kvietė kraštietis aktorius Remigijus Endriukaitis. Sugrįžimas į Zanavykiją jam buvo asmeniškas – aktoriaus gimimo liudijime įrašytas jau išnykęs Pikčilingių kaimas, netoli Liepalotų, o didžioji vaikystės ir jaunystės dalis prabėgo Šakiuose. Aktorius neslėpė pasididžiavimo, kad yra šio krašto žmogus, o jo parengta programa klausytojus nukėlė 120 metų į praeitį ir leido išgirsti, kokiomis nuotaikomis bei rūpesčiais gyveno tuometiniai zanavykai. Aktorius rėmėsi dviejų šio krašto šviesuolių tekstais. Vienas jų – Akėčių kaime gimęs ūkininkas, knygnešys, poetas ir publicistas Juozas Pavalkis-Vijūnas, savo kūrybą ir publicistiką skelbęs laikraštyje „Ūkininkas“. Susirinkusiesiems skaitytos 1902 m. publikacijų apie Lukšių ir Zyplių kraštą ištraukos. Vakaro dalyviai taip pat išgirdo ir kito knygnešio bei spaudos darbuotojo Prano Kriaučiūno prisiminimus. Daugiau kaip prieš šimtmetį užrašyti tekstai liudijo sudėtingą laiką, kai Lietuva gyveno carinės Rusijos priespaudoje, o lietuvių kalbą saugojo krašto šviesuoliai, knygnešiai ir spaudos žmonės. Keitėsi santvarkos, buitis ir žmonių gyvenimo sąlygos, tačiau, kaip pastebėjo skaitovas, dalis anuomet keltų problemų tebėra aktualios ir šiandien. Neapsieita ir be zanavykiškos tarmės. R. Endriukaitis kvietė prisiminti savitus krašto žodžius, kurie vieniems tebėra kasdieniški, o kitų tariami jau skamba neįprastai ar sukelia šypseną. 

D. Pavalkio nuotr.

Po literatūrinių skaitymų renginio dalyviai su dvaro ponia leidosi į pažintinę ekskursiją po Zyplių dvarą. Istorinė aplinka atsivėrė ne vien datomis ir faktais, bet ir pasakojimais, leidusiais pajusti kadaise čia virusio gyvenimo dvasią. O viską vainikavo muzika. Prie centrinių dvaro rūmų skambėjo styginių kvarteto „Archi Quartet“ programa. Styginių garsai susiliejo su senojo parko ošimu, o vėjuotas vakaras tik dar labiau išryškino gamtos ir muzikos dermę. Programą užbaigė arbatėlė bei vaišės. 

Nors pirminį sumanymą bibliotekos kolektyvui teko susiaurinti, jo esmė išliko, o pirmoji degustacija parodė, kad kartais pakanka kultūrai suteikti kitokią formą, kad ji atsivertų naujais pavidalais ir skoniais.

D. Pavalkio nuotr.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.