Rugpjūčio 16 d. Kaimelio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje vykę Šv. Roko atlaidai šiemet buvo ypatingi. Minint 390 m. bažnyčios įkūrimo sukaktį į šventovę sugrįžo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapyto paveikslo „Šv. Rokas“ originalas. Iki šiol jo vietoje bažnyčioje kabėjo tiksli skaitmeninė kūrinio kopija.
Kaimelio bažnytinės istorijos pradžia skaičiuojama nuo 1636 m. Tų metų liepą Kidulių dvaro valdymą ir urėdo pareigas Krišpinas Kiršenšteinas perleido sūnui Jeronimui Krišpinui Kiršenšteinui. Tuomet surašytame dvaro inventoriaus akte pirmą kartą oficialiai užfiksuota dvare jau stovėjusi medinė koplyčia. Nuo šio paminėjimo ir skaičiuojama šios vietos bažnytinė istorija.
Ne mažiau išskirtinė ir su Kaimelio bažnyčia susijusio M. K. Čiurlionio kūrinio istorija. Iš dailininko sesers Jadvygos Čiurlionytės ir Antano Žmuidzinavičiaus atsiminimų žinoma, kad „Šv. Rokas“ buvo užsakytas Jurbarko bažnyčiai. Tačiau paveikslas jos altoriui pasirodė per mažas, todėl buvo perkeltas į kitapus Nemuno esančią Kaimelio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią ir čia įkurdintas šoniniame (kairiajame) altoriuje.
Pasakojama, kad 1907 m. M. K. Čiurlionis kartu su broliais Stasiu ir Jonu paveikslą valtimi Nemunu plukdė nuo Druskininkų iki Jurbarko. Vėliau kūrinio pėdsakų ilgą laiką ieškojo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojai. Paieškose lūžiu tapo mintis, kad šaltiniuose minimas „kaimelis“ gali būti ne bendrinis žodis, o konkrečios Lietuvos vietovės pavadinimas. Atvykus į Kaimelio bažnyčią paaiškėjo, kad čia iš tiesų išlikęs vieno garsiausių Lietuvos dailininkų religinės tematikos darbas.
Šv. Rokas tradiciškai laikomas ligonių globėju. M. K. Čiurlionio paveiksle jis vaizduojamas kaip piligrimas, vilkintis platų tamsų rūbą, o pirmajame plane nutapyta šuns figūrėlė.
M. K. Čiurlionio paveikslas į Kaimelio bažnyčią buvo trumpam sugrąžintas ir 2022 m., taip pat per Šv. Roko atlaidus. Šiemet originalo sugrįžimas sutapo su dar viena reikšminga proga – 390-uoju bažnyčios jubiliejumi.
Šventinę dieną vainikavo koncertas „Stygų malda“. Klasikinės muzikos kūriniais klausytojai buvo kviečiami į muzikinę kelionę per esminius žmogaus dvasinius troškimus – tikėjimą, viltį ir meilę.
Ramūnas iš Šakių:
