Rugsėjo 27-ąją iškilmingai paminėta Paluobių Šv. Angelų Sargų bažnyčios 110 m. sukaktis. Šventės metu istorijos mokytojas Andrius Zavistauskas apžvelgė ilgametę bažnyčios istoriją, buvo pašventintas naujas Misijų kryžius. Po šv. Mišių padėkota žmonėms, savo darbu, rūpesčiu ir gerumu prisidedantiems prie bažnyčios puoselėjimo bei parapijos gyvenimo.
Šeštadienio rytą senoji Paluobių klebonija vos talpino gausiai susirinkusius į konferenciją, kurioje prisiminta bažnyčios istorija ir čia tarnavę kunigai. Pasak A. Zavistausko, Paluobių vardas žinomas jau 1773m. Apie 1795 m. Griškabūdžio klebonas Jeronimas Šateika Paluobiuose pastatė medinę koplyčią, o dabartinės bažnyčios ir parapijos užuomazgos prasidėjo 1908 m., kuomet buvo pastatyti klebonijos trobesiai, 1912 m. gautas leidimas įkurti Paluobių parapiją. Dabartinė medinė Šv. Angelų Sargų bažnyčia Paluobiuose iškilo 1915–1916 m. kraštiečio kun. Vincento Vizgirdos (1874–1966) rūpesčiu – jis paaukojo šventovės statybai JAV uždirbtas ir sutaupytas lėšas.
„Statyti bažnyčią pačiame Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje buvo tikras žygdarbis. Kunigo V. Vizgirdos pasiryžimo statyti Paluobių bažnyčią laukė didžiuliai iššūkiai: trūko medžiagų ir lėšų, gauti oficialius leidimus naujų pastatų statybai buvo itin sudėtinga biurokratinė užduotis, trūko ir darbo jėgos, nes daug darbingo amžiaus vyrų buvo paimti į kariuomenę arba priverstiniams darbams“, – pasakojo A. Zavistauskas.
Jis užsiminė, kad iki šiol paluobiečiai puoselėja viltį tinkamai įamžinti bažnyčios statytojo V. Vizgirdos, kuris yra ir Šakių „Žiburio“ gimnazijos įkūrėjas, atminimą.
Paluobių bažnyčia yra tradicinės medinės liaudies architektūros formų šventovė, stačiakampio plano, vienabokštė, su šoniniais priestatais. Šventorius aptvertas medine tvora, jame stovi dviaukštė medinė varpinė, kuri yra bažnyčios aukščio. Bažnyčios vidus pseudobazilikinis, trinavis. Sienas puošia 1937m. iš Paluobių parapijos kilusio Jurgio Nemčinsko aliejumi tapyti pano.
Paluobiuose yra kunigavę 16 dvasininkų, nemažai dvasininkų yra kilę iš Paluobių. Tai jau minėtas V. Vizgirda, kun. Zigmantas Gustainis (1919–2015), kun. Darius Sruoginis (1975–2012).Pasak A. Zavistausko, tarpukariu Paluobiai išgyveno tikrą atgimimą ir tapo tvarkingu, ekonomiškai bei kultūriškai aktyviu Zanavykijos bažnytkaimiu. Paluobiai buvo žinomi dėl savo didžiųjų Šv. Angelų sargų bei Žolinės atlaidų, į kuriuos suvažiuodavo ūkininkai ir kiti svečiai iš aplinkinių kaimų ir miestelių. Prie bažnyčios veikė įvairios organizacijos,1936 m. parapijoje gyveno 1700 katalikų.
Pristatant čia dirbusius kunigus, plačiau kalbėta apie 1970 m. pradėjusį kunigauti Praną Račiūną (1919–1997), kuris dirbdamas Paluobiuose parengė žurnalo „Aušra“ pirmąjį numerį, bendradarbiavo leidžiant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Prie bažnyčios yra išlikę senieji klebonijos pastatai ir klėtis (svirnas), šiame svirne kunigas buvo įrengęs etnografijos muziejėlį.
„V. Vizgirdos per patį karo įkarštį pastatyta bažnyčia sėkmingai atlaikė abu pasaulinius karus bei sovietmetį ir tebestovi iki šiol, išlikdama gilaus tikėjimo ir nepalaužiamo pasipriešinimo okupantams simboliu“, – kalbėjo A. Zavistauskas.
Bažnyčia nuolat čia dirbusių dvasininkų buvo prižiūrima, atnaujinama ir restauruojama: kunigaujant Petrui Orlickui šventoriuje pastatyta Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kunigaujant Vladui Jackūnui pastatyta klebonija, o kunigaujant Antanui Mickevičiui bažnyčios langai papuošti vitražais. Kunigaujant dabartiniam klebonui Andriui Vaitkūnui, per dešimt metų Paluobiuose atlikta daug bažnyčios ir šventoriaus atnaujinimo darbų: įrengtas šildymas, pakeisti bažnyčios langai, suremontuotas ir apskardintas stogas, pakeistos lauko ir fasado durys, o senoji klebonija iš pagrindų atnaujinta ir pritaikyta parpijos namams.
Nuolat prižiūrimas ir bažnyčios šventorius, čia stovintys kryžiai. Šiemet pagal senojo pavyzdį pastatytas naujas Misijų kryžius, kurį pagamino medžio drožėjas Andrius Bieliukas.
Šv. Mišias aukojęs Vilkaviškio vyskupijos generalvikaras kun. mons. Gintautas Kuliešius džiaugėsi galimybe kartu su Paluobių bendruomene paminėti garbingą bažnyčios 110 m. sukaktį, o parapijos klebonas A. Vaitkūnas neslėpė emocijų ir prisipažino, kad šią ypatingą dieną jo širdis kupina dėkingumo – Dievui, parapijiečiams, svečiams ir kartu šventę išgyvenantiems kunigams.
„Nuoširdžiai dėkoju visiems geradariams. Klebonas yra tik vienas sraigtelis visame šiame mechanizme. Parapijoje yra žmonių, kurie pasiūlo idėjų, pastebi, ką reikėtų remontuoti, sutvarkyti, ir savo darbais prisideda prie bendro tikslo. Per beveik vienuolika mano tarnystės metų kartu nuveikėme nemažai, tačiau darbų dar laukia ir ateityje“, – kalbėjo klebonas ir įteikė padėkas būriui parapijiečių, dėkodamas už ilgametę tarnystę bažnyčiai ir aktyvų dalyvavimą parapijos gyvenime. Popiežiaus Leono XIV apaštalinis palaiminimas suteiktas Romualdui ir Daivai Pušinaičiams.
Kad Paluobių šventovė ir toliau būtų tikėjimo, vilties, ramybės bei bendrystės namais, linkėjo Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius ir kiti svečiai. Šventinę nuotaiką sustiprino po bažnyčios skliautais nuskambėjęs Česlovo Sasnausko kamerinio choro ir solistės Ritos Preikšaitės koncertas.
Eduardas iš Griškabūdžio:
