Giedrė PLEČKAITYTĖ

Lapkričio 18 dieną išskirtinį dėmesį Šakių rajono savivaldybei parodė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė bei kiti jo atstovai. Departamento direktorė džiaugėsi pavyzdine Šakių rajono savivaldybe, kurioje šiuo metu daugiausiai restauruojamų kultūros paveldo objektų. Ji teigė, jog tai vietos gyventojų ir valdžios susikalbėjimo rezultatas.

Nuotr. Šakių rajone viešėjusi Kultūros paveldo departamento direktorė D. Varnaitė ir Virginijus Rabačius teigė, jog ateityje restauruotų kultūros objektų likimas priklausys nuo vietos valdžios ir, žinoma, nuo pačių vietos gyventojų.

Praėjusį penktadienį Šakių rajono savivaldybės mero Juozo Bertašiaus kabinete gėlėmis ir simbolinėmis dovanomis buvo pasitikta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė D. Varnaitė, departamento Planavimo ir programų skyriaus vedėja Bronislava Raupėnienė, departamento Marijampolės teritorinio padalinio vedėjas Algis Milius ir vyriausiasis valstybinis inspektorius Ramūnas Kryžanauskas bei VĮ „Lietuvos paminklai“ Projektavimo tarnybos vadovas Zigmas Aleksandravičius. Garbūs rajono svečiai didžiausią dėmesį penktadienį skyrė šiuo metu restauruojamiems rajono kultūros paveldo objektams. Dar pernai Kultūros paveldo departamentas detaliai susipažino su Šakių rajone įgyvendinamais kultūros paveldo atgaivinimo darbais. Direktorės D. Varnaitės pastebėjimu, per metus Šakių rajone atlikta daug darbų. Pasak jos, departamentui dabar reikia paanalizuoti tris objektus - tai Griškabūdžio bažnyčią, Zyplių ir Gelgaudiškio dvarus, kurių restauravimo darbai didžiąja dalimi finansuojami europinėmis lėšomis. „Tų lėšų nepakanka, todėl bandysime galvoti, kaip padėti. Jeigu bus įmanoma, galbūt iš kitų šaltinių, galbūt ir iš departamento. Norisi pasižiūrėti, kas jau padaryta“, - vizito tikslą įvardijo D. Varnaitė.

 
Lankėsi kalbininko tėviškėje

Po susitikimo mero kabinete svečiai išskubėjo į Griškabūdžio seniūniją. Pirmiausiai jie apsilankė jau baigtoje restauruoti kalbininko Jono Jablonskio tėviškėje. Suremontuota, šiaudiniu stoju perdengta pagrindinė troba, kurioje įrengtas muziejus, ir klėtelė, kurios pašonėje vasaromis organizuojamos teatrų šventės bei kiti kultūriniai renginiai. „Kitąmet čia vyks 40-oji kalbos diena, Griškabūdyje bus pastatytas paminklas J. Jablonskui. Iki to laiko muziejuje bus atidaryta atnaujinta ekspozicija. Taip Griškabūdžio krašte J. Jablonskio paveldo akcentai ir susidėlios“, - kalbininko tėviškėje teigė Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Julė Kasparevičienė. Departamento direktorė D. Varnaitė pasidžiaugė, kad Šakių rajono savivaldybė Kaimo plėtros lėšas nukreipė būtent į šį objektą. „Iš tikrųjų buvo savivaldybių, kurios neįgyvendino nė vieno Kaimo plėtros programos projekto“,- akcentavo D. Varnaitė.

Kultūros paveldo departamento atstovai lankėsi ir Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Kitąmet pagal projektą planuojama tvarkyti šios šventovės fasadą.

Kitas svečių aplankytas objektas buvo garsusis Gelgaudiškio dvaras, kuriuo tik atkaklios vietos bendruomenės žmonių dėka jau žavisi lankytojai. Juk dar visai neseniai, panaikinus Marijampolės apskrities administraciją, iškilo pavojus nebaigti Gelgaudiškio dvaro atstatymo darbų. Kultūros paveldo departamento direktorė D. Varnaitė pripažino, jog pastaruosius 20 metų Gelgaudiškis buvo vienas iš didžiausių galvos skausmų. „Apie Gelgaudiškio bėdas labai rimtai buvo pradėta šnekėti nuo pat pirmųjų nepriklausomybės metų. Valstybiniu mastu Gelgaudiškio dvaras yra vienas iš gražiausių, vertingiausių dvarų“, - akcentavo direktorė. Tvarkant šį dvarą,  didelių problemų kilo dėl jame esančių autentiškų krosnių. Iš 11 dvare esančių krosnių į kultūros vertybių registrą  įrašytos šešios. „Apskaita buvo vykdoma dar galiojant senajam įstatymui. Po mero vizito Kultūros paveldo departamente, aš paprašysiu specialistų, kurie ruošia kultūros vertybių apskaitos dokumentus, kad dar šiais metais patikslintų Gelgaudiškio rūmų apskaitos dokumentus. Neabejoju, kad visos krosnys bus pripažintos kaip pastato vertybės. Tuomet atsiras pagrindas spręsti ir finansavimo klausimą, ir jas restauruoti“,- sakė D. Varnaitė.

Beje, už tai, kad rajone taip aktyviai tvarkomi kultūros paveldo objektai, žmonės patys sau turi pasakyti ačiū. „Būtent gelgaudiškiečių aktyvumo dėka buvo išjudintas projektas. Apskritai Šakių rajono savivaldybė viena iš tokių, tikrai daugiausiai darbų darančių savivaldybių. Šiuo metu negalėčiau pasakyti savivaldybės, kuri vienu metu vykdytų restauraciją dviejuose dvaruose“,- sakė D. Varnaitė, pridurdama, jog Šakių rajonas – darbščių žmonių kraštas, kuris išnaudoja visas galimybes.

Žinoma, dabar džiaugiamės didžiąja dalimi europiniais pinigais atstatomais kultūros paveldo objektais. Tačiau, kaip jie bus išlaikomi? D. Varnaitė įsitikinusi, jog jų išlaikymas labai priklausys nuo vietos valdžios. „Labai svarbu reprezentuoti krašto savitumą ir sumaniai išnaudoti visas galimybes. Reikia ieškoti tokių kooperavimosi būdų, tartis, nebūti užsidarius“,- kalbėjo D. Varnaitė. Ji teigė, jog gelgaudiškiečiai aktyviai dalyvauja vadinamuosiuose minkštuosiuose projektuose ir gauna papildomų lėšų, kurias skiria dvaro viešinimui. Direktorė įsitikinusi, jog gelgaudiškiečiai sugebės tinkamai išnaudoti atkurtą dvarą. „Žodžiu, jeigu išplėšė iš privatizavimo nasrų, tai tikrai mokės prižiūrėti dvarą“,- pridūrė direktorė.

Paskutinis rajone viešėjusių atstovų lankymo objektas buvo vienas jauniausių dvarų Lietuvoje – Zyplių dvaras, kasmet sulaukiantis vis daugiau turistų.