Giedrė PLEČKAITYTĖ

Aštuntą dešimtmetį įpusėjusi Šakių viešoji biblioteka dar kartą stabtelėjo prie sukakties slenksčio – šįkart jau prie 75-ojo. Šią sukaktį praėjusį trečiadienį bibliotekininkai paminėjo kukliame šakiečių būrelyje. Nors galime didžiuotis turėdami modernią biblioteką, tačiau nūdienos realybė priverčia pamąstyti, jog valdžios rinkimams skiriama žymiai daugiau milijonų nei bibliotekoms naujų knygų įsigijimui.

Nuotr. 75-mečio proga šalia Šakių viešosios bibliotekos buvo pasodinti du berželiai.

Prabėgusių metų takais

Trečiadienio ryte Šakių šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už 75-erių metų sukaktį šventusį Šakių viešosios bibliotekos kolektyvą, jos skaitytojus bei knygų autorius. Sukakties įamžinimui greta bibliotekos pastato, siūbuojančių ilgaamžių beržų pašonėje, moterys ateities kartoms pasodino du jaunus medelius. Biblioteka – tiltas tarp praeities, dabarties ir ateities. Šakių viešosios bibliotekos istoriniais takais keliauti paragino 25-erius metus jai vadovaujanti direktorė Regina Ūsienė. „Šiandien susirinkome, kad bent mintimis sugrįžtume į praeitą dešimtmečių, šimtmečių, o gal ir tūkstantmečių kelią. Knyga, prasidėjusi nuo molio lentelės, papiruso ritinėlio nuėjo ilgą - tūkstančių metų kelią. Knyga – tai, kas užrašyta.  Privalu rašyti, kad liktų kitiems, privalu prisiminti tai, kas jau užrašyta. Kas abejingas praeičiai yra netekęs dalelės savęs, gyvena tik šia diena“, - knygos svarbą žmogui akcentavo direktorė R. Ūsienė.

 
Istoriniai šaltiniai liudija, kad žmogus į biblioteką įžengė trečiajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą Šumero ir Egipto valstybėse. Lietuvoje pirmąją didesnę biblioteką 16 amžiuje turėjo LDK valdovas Žygimantas Augustas. Menama, jog Šakiuose spaudos draudimo metais pirmieji knygų rinkiniai buvo viešinami tautos šauklio, daktaro Vinco Kudirkos dėka. Beje, Šakių krašte žydai pirmieji suprato, kad žmogui reikia knygos, savos spaudos, todėl visuomenėje pamažu augo meilė knygai. „Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona ir Ministras Pirmininkas Juozas Gudelis 1936 metais pasirašė viešųjų bibliotekų įstatymą. 1937-ieji – Šakių viešosios bibliotekos įkūrimo metai. Miesto savivaldybė bibliotekai davė du nedidelius kambarius name prie tilto, kur dabar įsikūręs sporto klubas „Audra“ “, - teigė R. Ūsienė.

Naujai įsteigta Šakių viešoji biblioteka negalėjo pasigirti didžiuliais knygų lobiais. Remiantis tuometinio skaitytojo Jono Augustaičio prisiminimais, knygų buvo apie tūkstantį. Šakiuose, kaip ir kituose šalies miestuose, bibliotekos išgyveno okupaciją, Antrąjį pasaulinį karą. Atkurti biblioteką teko jau pokario metais. Iš pradžių joje buvo keturi tūkstančiai egzempliorių spaudinių ir beveik šeši šimtai skaitytojų. Šiandien biblioteka gali pasigirti turėdama 50 tūkst. spaudinių ir daugiau nei du tūkstančius skaitytojų. Sovietmečiu Šakių viešoji biblioteka apjungė 35 kaimų bibliotekų filialus, šiandien jų liko – 23. „Nesame labai išlepinti dideliais finansiniais resursais. Knygoms įsigyti Vyriausybė šiemet mūsų bibliotekai skyrė 60 tūkst. litų, pernai tiek negavome. Šalies bibliotekoms skyrė šešis mln. litų. Spaudoje paskaičiau, kad Lietuvos partijoms skirta dešimt mln. litų. Tada ir susimąstai apie knygų svarbą“, - teigė R. Ūsienė. Bene didžiausi pokyčiai mūsų miesto biblioteką lydėjo paskutinįjį dešimtmetį. Šventės dieną biblioteka gali pasidžiaugti jau 14 metus leidžiamu Šakių kalendoriumi, nauju ir modernizuotu pastatu, turinčiu internetinę skaityklą.

Nors ir gerokai pavėlavęs, į šventę atskubėjo Šakių rajono meras Juozas Bertašius, kuris bibliotekininkių darbą gražios sukakties proga pagerbė įteikdamas Padėkos raštą už sąžiningą ir gerą darbą puoselėjant knygų namus. Savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė direktorei R. Ūsienei įteikė kultūros ministro Arūno Gelūno pasirašytą Padėkos raštą už ilgamečio vadovaujamojo darbo rezultatus kuriant šiuolaikišką biblioteką 25-erių metų sukakties proga. Šventinę akimirką buvo pagerbtos ir kraštotyros darbų konkurso „Iš rajono bibliotekų istorijos...“ laimėtojos. Geriausiai kraštotyrinį darbą parengė Kriūkų bibliotekininkė Reda Damijonaitienė. Liepalotų padalinio bibliotekininkė Teresė Ulinskienė užėmė antrąją vietą. Taip pat antrąją vietą laimėjo Paluobių padalinio bibliotekininkė Roma Kaminskienė. Kraštotyros darbų konkurse trečiąją vietą pelnė Lekėčių padalinio bibliotekininkė Aušra Kriauzienė. Konkurso dalyvių darbus vertino žurnalistas ir poetas Antanas Andrijonas, Zanavykų krašto muziejaus etnologė Rima Vasaitienė, Kultūros ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė Aurelija Papievienė.