Rugsėjo 13 dieną Šakių rajono savivaldybės fojė buvo atidaryta visiems gerai žinomos dailininkės, pedagogės Lolitos Rūgytės darbų paroda „Jums“. Susirinkusieji galėjo grožėtis auksinio rudens spalvomis nutapytais darbais.

Nuotr. Lolita Rūgytė atviravo, kad labiausiai jai trūksta laiko, kurį galėtų skirti tapybai.

Po susirinkusiųjų sveikinimų Lolita Rūgytė pasakojo, kad įkūrus Meno skyrių atsirado ir dailė. Ji džiaugėsi ne tik esamais savo Šakių meno mokyklos auklėtiniais, bet jau ir išėjusiais, grakščiai teptuką valdančiais žmonėmis. Lolita buvo patenkinta, kad savo darbus galėjo parodyti visiems susirinkusiems. „Džiaugiuosi, jei nors vienas darbas kam patinka, smagu, jei mano kūrinys gali suteikti kam nors džiaugsmo, o jei bus liūdna, ateikit pažiūrėti parodą“, – kviesdama ne vieną kartą užsukti į parodą pasakojo Lolita. Dailininkė buvo dėkinga muzikinį foną sukūrusiems Agnei ir Nerijui, taip pat savo mamai už paramą ir palaikymą.

Visi susirinkusieji džiaugėsi, kad Lolita randa laiko ne tik savo auklėtiniams, bet ir sau, kai gali atsiriboti nuo visų savo kasdienių darbų ir atsiduoti kūrybai. Žinoma, kas geriau jei ne Lolitos auklėtinės gali papasakoti apie dailininkę kaip apie mokytoją. Auklėtinės žavėjosi mokytojos kūrybiškumu, eksperimentavimu, dideliu laiko skyrimu joms, nuolat spinduliuojančia šiluma.

 
Pati Lolita Rūgytė atviravo, kad labai stinga laiko užsiimti tapyba, nes darbas Meno mokykloje atima didžiąją jo dalį. „Aš esu labai emocinga ir, jei negaliu tapyti, pasidarau pikta, nervinga, nes man labai trūksta kūrybos. Kai pamatau ar išgirstu ką nors įdomaus, iš karto turiu tai perteikti piešinyje“, – pasakojo Lolita. Dvidešimt personalinių ir apie trisdešimt bendrųjų parodų surengusi L. Rūgytė prisiminė savo 1995 metais Šakių kultūros centro antrajame aukšte surengtą pirmąją parodą, kurioje buvo eksponuojami įvairūs portretai. Pasak dailininkės, jai labiausiai patinka ieškoti tam tikrų ypatybės ženklų – senų pastatų, bažnyčių, griuvėsių. Gamtoje ypač mėgstanti tapyti dailininkė pasakojo, kad anksčiau jos darbuose atsispindėdavo gamtos peizažai, o dabar jos kūriniuose dažnai galima pamatyti ir architektūros detalių.

Lolita Rūgytė atskleidė, kad kiekvienas kūrinys turi gimti iš idėjos. „Būna, kad kartais pieši, paskui žiūri, kad jau nebepatinka, tada pieši ant viršaus, po savaitės ar mėnesio pažiūrėjusi vėl pamatai, kad reikia kažką keisti“, – apie ne visada iš pirmo kartą pasisekusį nutapyti kūrinį pasakojo Lolita Rūgytė.