Birželio pradžioje Šakių šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos susirinkimas, naujos tarybos rinkimai, naujų nario pažymėjimų įteikimas bei konferencija, skirta tikėjimo pagilinimui paskelbtaisiais Tikėjimo metais. Apie tikėjimą su šakiečiais kalbėjo trumpam iš JAV į Lietuvą sugrįžusi sesuo Ignė Marijošiūtė MVS (Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserys).Nuotr. Šakiuose viešėjusi sesuo Ignė tikinčiuosius kvietė tikėjimo paslapčių semtis iš palaimintojo J. Matulaičio.
Šakių palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos pirmininkė Danutė Grimalauskienė tarė šiltą pasveikinimo žodį, o gausiai susirinkę žmonės jaudinosi žinodami, jog bus įteikiami atnaujinti nario pažymėjimai. Juos net 120 narių kiekvienam asmeniškai įteikė Šakiuose viešėjusi sesuo Ignė.
Prieš pradėdama konferenciją viešnia iš JAV pirmiausiai paskatino kuo drąsiau visus kartu sugiedoti giesmę „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau“. Po to sesuo Ignė šiuolaikiškai kalbėjo apie palaimintojo Jurgio Matulaičio gyvenimą, leisdama kiekvienam tikinčiajam pajusti lyg jis pats būtų čia pat, su kiekvienu iš jų. Sesuo lygino popiežių mintis su palaimintojo J. Matulaičio mintimis. „Pranciškus, Jonas Paulius II, Benediktas XVI ir palaimintasis J. Matulaitis gyveno ta pačia mintimi, šių žmonių mintys visuomet buvo bendros, bendros idėjos – pastebėjo I. Marijošiūtė. - Eiti pas vargšus, pelnyti jų meilę, pasitikėjimą ir vargšų rate daryti gerus darbus“. Sesuo prisiminė dabartinio popiežiaus Pranciškaus išsakytus jo senelės žodžius „įkapės be kišenių“, sakančius, kad gerus darbus reikia daryti veltui, nes nieko iš žemės nepasiimsi.
Sesuo Ignė akcentavo Tikėjimo metams parašytą popiežiaus Benedikto XVI laišką „Porta Fidei –Tikėjimo vartai“. Pasak jos, popiežius sąmoningai perėmė Tikėjimo metų simbolį, kadangi Apreiškimo knygoje aiškiai parašyta – Jėzus beldžiasi, o mes turime atidaryti iš vidaus. „Tad mes patys turime atverti savo vidines duris! Juk tai, kaip Pranciškus pasielgė išrinkimo dieną, pribloškė ne vieną, - išėjęs aikštėn, kur jo laukė minios žmonių, kukliai tarė: „Labas vakaras“. Ir kai visi nedrąsiai ištarė atsakymą, suglumę dėl tokio paprastumo, Pranciškus nedelsdamas nuoširdžiai ir žmogiškai ištaria: „Prašau, melskitės už mane“. Žmonės liko sužavėti tokio paprasto natūralumo ir kai tūkstantinė minia kartu sukalbėjo maldą „Tėve mūsų“, tuomet visi puikiai suprato, kad Šventoji Dvasia pasirinko tikrai vertą pasekėją“, - prisiminė sesuo Ignė.
Pasak jos, tarp krikščionių paplito praktinis ateizmas ir Benediktas XVI labai aiškiai tai įvardija: „Kai žmogus ne tiek neigia tikėjimo tiesas, kiek jas laiko nereikalingomis“. Dievas yra, bet jo įsakymai yra nepatogūs naudoti, todėl gyvensime taip, kaip patogu. „Man reikia patogaus gyvenimo ir patogaus tikėjimo,“ – pabrėžė praktinio ateizmo esmę sesuo I. Marijošiūtė, demonstruodama skaidres. Kaip tikino tikėjimo skleidėja, netgi krikščionys pradeda nebesielgti krikščioniškai, kadangi tai nepatogu. „Auginame naują žmonių kartą, kuri tikės Dievu tiek, kiek jiems tai patogu, o tai yra pavojingas, žaibišku greičiu iš Amerikos plintantis praktinis ateizmas“, - pastebėjimais dalijos konferencijos vedėja.
Apaštališkas uolumas yra ženklas, kad trokštame mylėti taip, kaip mokė Jėzus. Sesuo pateikė daug pavyzdžių iš palaimintojo J. Matulaičio gyvenimo, - koks jis buvo uolus Kristaus mokinys, kaip net ligoje atkakliai laikėsi savo pasirinkimo. Belieka tik mokytis iš tokių žmonių, kurie ne tik patys ėjo į šviesą, bet ir vedė kitus.
„Draugo“ inf.
Birutė iš Šakių:
