Zanavykijos audėjos: paveldėtas amatas ir atrasta aistra

sakalauskieneSima KAZARIAN

Audimas šiandien vis dar nėra populiarus: Zanavykijoje yra vos keletas audėjų, kurios rimčiau užsiima šiuo iš gilios senovės mus pasiekusiu amatu. Kalbiname Ireną Sakalauskienę ir Rūtą Bučinskaitę apie tai, kaip į jų kasdienybę atėjo šis neįprastas pomėgis.

Nuotr. Irena Sakalauskienė rodo savo nuaustas prijuostes.

Austi išmokė ir vyrą

57-erių Irena Sakalauskienė atvažiuoja į Girėnuose esančias bendruomenės centro patalpas, kuriose audžia 10 metrų ilgio audeklą prijuostėms. Ji dirba su sumažintomis audimo staklėmis, kurios į jos namus iš Jurbarko atkeliavo dar ankstyvoje jaunystėje.
 
„Austi išmokė mama. Ausdavome, kol baigėm vidurinę, visi vaikai, bet iki dabar tebeaudžiu tik aš“, – sakė I. Sakalauskienė, negalinti gyventi be rankdarbių.

sakalauskiene3Ji nuaudė po kaklu rišamas juosteles „Pynės“ šokėjams, tautines prijuostes Lukšių bažnyčiai. Jaunystėje I. Sakalauskienė ausdavo lovatieses, kilimus, tarp Zanavykų muziejaus eksponatų – jos austas gobelenas, takelis ir kt.

I. Sakalauskienei patinka austi ryškius ornamentus tamsiame dugne – žalius, vyšninės ar kitos spalvos. „Aš ir pati mėgstu būti ryški – jei einu, tai turi matyti, kad einu. Nelabai mėgstu paprastumą“, – šypsosi moteris.

Audėja pasakoja, kad prijuostei nuausti sugaišta daugiau nei savaitę laiko. Tokia prijuostė kainuoja 200 eurų, o siaura juostelė, skirta rišti po marškinių apykakle, – 15 eurų.

sakalauskiene2Austi I. Sakalauskienė išmokė ir vyrą, kuris jai padėjo vykdyti „Pynės“ kolektyvo užsakymą. „Matė, kad audžiu grįžusi iš darbo iki vidurnakčio. Paprašė parodyti, ką čia darau, taip ir prasidėjo. Kartą grįžtu iš darbo, matau – visą juostelę nuaudęs, – prisiminė I. Sakalauskienė. – Tiesa, vyras toliau už šio amato neužsikabino.“

I. Sakalauskienė norėtų įsigyti ir dideles stakles.

„Ketinu daugiau pasidomėti audimo technika, tautiniais raštais, kadangi vis daugiau tenka austi, – sakė moteris. – Mama mūsų daug ko neišmokė, todėl pasikonsultuoti važiavau pas sesers dukterį į Kauną, ji baigusi Vilkijos amatų mokyklą, taip pat konsultuoja Panoviuose gyvenanti Rūta Bučinskaitė.“

„Ausdama atrandu save“

bucinskaite rPrieš dvejus metus pradėjusi austi 29-erių R. Bučinskaitė, pristačiusi XIX a. zanavykės kostiumą, birželio pabaigoje pateko tarp 10 finalininkių Lietuvos liaudies kultūros organizuotame konkurse „Išausta tapatybė“.

Nuotr. Rūta Bučinskaitė teigia, kad audimas jai – geriausios atostogos.

„Pradėjusi lankyti tautinių šokių kolektyvą, norėjau įsigyti tautinį kostiumą, tačiau tuo metu neturėjau už ką. Kilo mintis – kodėl negaliu pati jo pasisiūti? Ieškojau, bandžiau, dariau, labai daug skaičiau, po to susipažinau su Vilkaviškio audėjomis. Marija Danilaitienė sutiko mane pamokyti audimo meno gudrybių“, – pasakojo R. Bučinskaitė.

„Išaudžiau tautinį kostiumą, keturnyčių, aštuonnyčių rankšluosčių. Šiaip man dar daug reikia tobulėti. Šiuo metu mane domina tradiciniai audimo būdai, nes aš juos ne visus moku. Kai juos perimsiu, galėsiu imti kurti pati“, – sakė R. Bučinskaitė.

Spalvoms audėja kol kas daug dėmesio neteikia: „Labiausiai mane traukia natūralios spalvos,  spalvų mano audimuose yra nedaug. Šiuo metu labiau dirbu su technika, o ne su spalva. Gal vėliau, kai įvaldysiu techniką, galėsiu sau leisti daugiau.“

Kodėl smagu austi?

audimo stakles„Viena audėja gerai pasakė: „Kaip pijokui patinka šnapsą gert, taip man patinka aust.“ Aš audime randu save, atsipalaidavimą, ramybę. Man tai atostogos. Kartais per dieną galiu leisti sau tik dešimt centimetrų nuausti, bet prisėdu, kad ir trumpam, ir nors truputį paaudžiu“, – sakė R. Bučinskaitė.

Paklausta, kuri audimo proceso dalis yra sunkiausia, R. Bučinskaitė pasakojo: „Viskas prasideda nuo siūlų metimo, paskui tuos siūlus reikia įriesti į stakles. Tas įrietimas man visada yra stresinė būsena, net prakaitas muša, man taip sunku būna – tada dirbu maksimaliai susikaupusi, nes nuo to priklauso viskas, kas toliau bus. Taigi tas įrietimas man gal sunkiausia audimo dalis, bet jis irgi savotiškai žavus.“

Dvejus metus Panovių laisvalaikio salės renginių organizatore dirbanti Rūta Bučinskaitė sugalvojo įrengti audimo klasę. Laisvalaikio salėje besipuikuojančias audimo stakles Rūtai padovanojo pažįstami, o namuose ji turi dar dvejas.

srtfondasProjekto „Esam zanavykai“ rubriką „Folkloras“ tema „Zanavykijos audėjos: paveldėtas amatas ir atrasta aistra“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Vasario 16-oji. Kas šiandien mums yra laisvė?

klausimelis 02 14Elena iš Keturnaujienos:

Svarbi mums ši diena. Ir vėliavą išsikeliame. Iš kaimo nuvykti į renginį greičiausiai nepavyks. Žiūrėsiu renginius per televizorių. Kas man yra laisvė? Kur noriu, ten einu. Vaikai gali į užsienį laisvai važiuoti. Nors mes esame laisvi, bet jaudina karai, vykstantys pasaulyje. Kai Ukrainoje nekaltai žmonės žūsta. Daug negatyvių žinių ateina iš televizijos. Saugoti laisvę turim. Pirmiausiai patys žmonės turim nesipykti. Ir kad nebūtų karo. 

klausimelis 02 14 2

Lilija iš Lukšių:

Švęsime Lietuvos gimimo dieną. Manau, būtina minėti, dalyvauti renginiuose. Šiuo metu visą dėmesį kreipiame į šalis, kur karai vyksta, o savo šalies šventes pamirštam. Gerbkime ir mylėkime Lietuvą. Jei ne mes, tai ir Lietuvos nebūtų. Man laisvė, kad nebijau nieko: galiu saugiai vaikščioti, laisvai reikšti savo mintis ir nuomonę, parduotuvėje nusipirkti tai, ko noriu. Spalvos atsirado, anksčiau pilka kasdienybė buvo. Ir žmonės linksmesni. O nerimas visada buvo: senoliai pergyveno karą, mus atominiu karu gąsdino.

europos pulsas350px

radarom350px 
 
nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
svietimo forumas 300x600 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.