„Swedbank“ Finansų institutas šeštą kartą atliko lyginamąją Lietuvos savivaldybių analizę. Nors Marijampolės apskritis potencialo turi ir vejasi šalies vidurkį, Vilkaviškio, Šakių rajonai bei Kalvarija, atsidūrę ekonominių rodiklių sąrašų pabaigoje, tempia apskritį žemyn.

Nors lietuviškos kilmės eksporto vertė Marijampolės apskrityje pernai buvo trečia nuo galo, tačiau apskritis užima ketvirtą vietą pagal sukurtą žemės ūkio produkcijos, daugiausia pieno produktų, vertę Lietuvoje.

Dvi apskrities ekonominės ašys – Marijampolė, kurioje stipri maisto pramonė ir agro verslas, bei Kazlų Rūda su ryškia medienos apdirbimo specializacija – padeda regionui stiebtis aukštyn.

 

„Didžiausi Marijampolės apskrities iššūkiai – darbo jėgos ir regiono konkurencingumo didinimas, eksporto didinimas, pragyvenimo lygio gerinimas nuo didžiausių ūkio ir pramonės subjektų nutolusiose savivaldybėse. Taip pat svarbu, kad apskritis išnaudotų visas geografinės padėties teikiamas galimybes ir pasinaudotų visa įmanoma ES parama, kuri, tikėtina, nuo 2020 m. mažės“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Visose Marijampolės apskrities savivaldybėse, išskyrus apskrities centrą Marijampolę, nedarbas išliko dviženklis. Kazlų Rūdoje jis per metus sumažėjo labiausiai apskrityje (1,3 proc.) ir kartu su Vilkaviškio r. (0,9 proc.) šiek tiek viršijo šalies nedarbo mažėjimo tempus. Šakių r., Kalvarijoje ir Marijampolėje nedarbas mažėjo tokiu pačiu tempu kaip šalyje arba lėčiau. Apskrityje daugiausiai darbo neturinčių žmonių yra Kalvarijoje (14,6 proc.) – pagal didžiausią nedarbo rodiklį ši savivaldybė kartu su Jurbarku dalinasi penktą-šeštą vietas šalyje.

Ekspertės teigimu, dėl nekonkurencingos darbo rinkos, ūkio subjektų koncentracijos ir žemo pragyvenimo lygio į regioną sudėtinga pritraukti naujų investicijų ir skatinti verslo plėtrą. Todėl ES parama galėtų būti išsigelbėjimas ir reikšmingas socialinis bei ekonominis pokytis minėtiems regionams.

Visose penkiose Marijampolės apskrities savivaldybėse per metus šiek tiek padidėjo vidutinis darbo užmokestis. Didžiausią augimą stebėjome Kazlų Rūdoje (5,22 proc.), kuri apskrityje išsiskiria ir didžiausiu vidutiniu darbo užmokesčiu ‒ 2015 m. 4-ąjį ketvirtį per mėnesį jis siekė 556 eurus. Lėčiausiai atlyginimai kilo Vilkaviškyje (2,85 proc.).

Mažiausias vidutinis darbo užmokestis (436,80 eurai) Kalvarijos savivaldybėje – tai yra trečias mažiausias dydis Lietuvoje. Šis skaičius vėlgi atitinka tiesioginių užsienio investicijų dydį – jų vienam Kalvarijos gyventojui tenka mažiausiai apskrityje. Palyginimui, 2014 m. pabaigoje vienam Kazlų Rūdos gyventojui teko 7737 eurai tiesioginių investicijų, Šakių r. 469 eurai, o Kalvarijoje – tik 24 eurai.

Atliktoje analizėje akcentuojama, kad, nepaisant nepavydėtinų ekonominių sąlygų, dvi Marijampolės apskrities savivaldybės demonstruoja vienus geriausių gebėjimų prisitaikyti prie esamų aplinkybių. Pagal delsiančių mokėti gyventojų dalį Šakiai ir Vilkaviškis patenka į geriausiai su savo asmeniniais finansais besitvarkančių savivaldybių 8-uką visoje šalyje.

„Įdomu pastebėti, kad finansiškai drausmingiausios yra tos apskrities savivaldybės, kuriose beveik ketvirtadalis gyventojų yra pensinio amžiaus. Akivaizdu, kad gyvenimiška patirtis padeda subalansuoti pajamas ir išlaidas“, – komentuoja  Finansų instituto vadovė.

Ekspertės teigimu, apskrities išsidėstymas greta Kaliningrado srities ir Lenkijos, „Rail Baltica“ projektas, kirsiantis būtent Marijampolės apskritį, sukuria unikalias sąlygas logistikos ir krovinių pervežimo paslaugoms.

„Reikia taip pat pabrėžti, kad gerąją savo patirtį žemės ūkio srityje regionas galėtų nukreipti ir į nišines žemės ūkio ar specializuotos ūkininkystės šakas. Per pasaulį besiritanti ekologiškos produkcijos paieškų ir vartojimo banga neatslūgsta iki šiol, tad ekologiški ūkiai galėtų būti kelias į naujas eksporto rinkas“, – sako O. Bložienė.

„Draugo“ inf.