Per šių Seimo rinkimų pirmąjį turą apie penktadalį balsų nulėmė jauni žmonės iki 34 m., kurie neįprastai aktyvūs buvo išankstinio balsavimo metu. Tačiau pilietiškai aktyviausia buvo vidutinio – 45–64 m. amžiaus žmonių kategorija.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, rinkėjų iki 24 m. dalis sudarė 8 proc., 25–34 m. – 13 proc., 35–44 m. – 15 proc., 45–54 m. – 18 proc., 55–64 m. – 19 proc., 65–74 m. – 15 proc., nuo 75 m. – 13 proc.

 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė politologė Ainė Ramonaitė atkreipė dėmesį, kad po 2012 m. rinkimų atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje yra ypač ryški takoskyra tarp to, kaip balsuoja jaunimas ir kaip vyresni žmonės. Nors situacija dabar pasikeitusi. Tuo metu buvo tokia tendencija, kad vyresni žmonės iš esmės rinkosi tarp socialdemokratų ir TS-LKD, o jauni žmonės rinkosi tarp liberalų ir Darbo partijos.

Pasak politologės, toks susiskaldymas pagal amžių buvo labai nustebinęs, nes kitose šalyse paprastai nėra tokio skirtumo, nes kažkuria prasme iš tėvų vaikams persiduoda partinė tapatybė.

Politologė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje politinių pažiūrų perdavimas iš kartos į kartą pastebimas tik labai siauroje rinkėjų grupėje.

Pasak politologės, nors visame pasaulyje vyresni žmonės yra aktyvesni rinkimuose, o jaunimas yra šiek tiek pasyvesnis, ir vėlgi paskui su amžiumi aktyvumas mažėja, nes žmonės dėl sveikatos ar kitų priežasčių nebeateina balsuoti. Beje, vyresnės kartos pažiūras jau yra sunku keisti.

„Jaunimo žiniasklaidos vartojimo įpročiai yra labai skirtingi nuo visų žmonių, kadangi jie nežiūri tradicinės žiniasklaidos – televizijos, laikraščių, tai jie nėra tiksliai informuoti apie visą partinės sistemos paveikslą. Daugiausiai juos pasiekia žinios per „Facebook“ arba, pavyzdžiui, provincijoje per draugus, tam tikras organizuojamas šventes. Jie iš savo informacinio lauko ir ima tas žinias apie partijas ir politiką“, – sakė A. Ramonaitė.

„Draugo“ inf.