Praėjusį antradienį Šakių viešojoje bibliotekoje vyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Šakių skyriaus ataskaitinis susirinkimas. Susitikimo metu ne tik pritarta ataskaitai, išklausyta iš salės išsakyta kritika, bet ir paminėtas LASS devyniasdešimtmetis bei Baltosios lazdelės diena.

LASS Šakių skyriaus pirmininkė Vitalė Kolegienė informavo, kad filialą vienija 63 nariai, iš kurių 10 nedarbingų, 12 darbingi iš dalies. Pasak pirmininkės, 18 asmenų nustatyti dideli specialieji poreikiai, 14 – vidutiniai specialieji poreikiai. Filialui priklauso keturi vaikai su regėjimo negalia. Per ataskaitinį laikotarpį naujais nariais tapo keturi regėjimo negalią turintys žmonės. Amžinybėn iškeliavo trys.

V. Kolegienė prisiminė, kad taryba dažniausiai posėdžiavo dėl naujų narių priėmimo, turimų lėšų panaudojimo, materialinės paramos skyrimo. Be to, sąjungos nariams yra teikiamos bendrosios ir specialiosios paslaugos – mobilumo, skaitovo, palydovo, orientacijos mokymo, buitinių įgūdžių ugdymo. Per ataskaitinį laikotarpį ištikus nelaimei ir esant labai sunkiai finansinei padėčiai šešiems regėjimo neįgaliesiems buvo paskirta labdara. Tiesa, V. Kolegienė atkreipė dėmesį į tai, kad, nors pagalbos ranką stengiamasi ištiesti kiekvienam, kuriam reikia, galimybės gana ribotos. Ateinančiam laikotarpiui yra pateikti keturi projektai organizacijos veiklai finansuoti. Iš vienų yra mokamas darbo užmokestis, įgyvendinant kitus suteikiama galimybė neįgaliesiems nemokamai masažuotis, plaukioti baseine, išvykti į ekskursijas ir pan. Be to, skyriaus nariai ne tik vyksta pas kitus, bet ir patys organizuoja renginius.

Ataskaitą išklausęs salėje sėdintis gelgaudiškietis Antanas Unikauskas tylėti ir dalinti komplimentus nebuvo nusiteikęs. Nors, kaip pats pripažino, mato tik žmonių siluetus, atpažįsta iš balsų, retoriškai teiravosi, kiek salėje yra aklųjų, o kiek svečių.

„Ar jūs bent kvorumą renkate? Ar čia dalyvauja bent 10 proc. narių? Ir išvis, kokia čia veikla? „Caritas“, Raudonasis Kryžius ir Silpnaregių sąjunga tik imituoja veiklą“, – rėžė gelgaudiškietis.

Jis replikavo, kad sąjunga veikia ne ta kryptimi ir ragino pagalvoti apie visiškai nematančius.

„O ką aš galiu matyti muziejuje? Buvau vienoje ekskursijoje – triukšmas didžiulis, dainininkę pažįstu tik iš balso, grįžom naktį, mane dar reikia parvežti į Gelgaudiškį, vairuotojas pervargęs ir piktas, tai ar džiaugsmas? Ne po koncertus reikia važinėti, o rimtai galvoti, kaip padėti“, – sakė A. Unikauskas.

Tačiau jo pasisakymas pritarimo nesulaukė, tik buvo pasiūlyta patylėti, nešmeižti. Tiesa, jis pats išdėstęs požiūrį paliko salę, nes tikino nematąs prasmės ten būti.

Visgi likusieji atkreipė dėmesį, kad LASS veikla ne gydymas, o integracija, pagalba. Be to, pinigai, iš kurių vykdoma veikla, yra ypač menki.

„Mes nei gydymo išlaidų apmokėsim, nei pagydysim. Mes galime tik tarpininkauti, padėti užpildyti blanką“, – dėmesį atkreipė Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centro direktorius Egidijus Urna.

Kaip vėliau prisiminė Šakių filialo socialinė darbuotoja Gintarė Kasperavičienė, A. Unikauskas buvo kreipęsis dėl medicinos dokumentų išvertimo į užsienio kalbą, tačiau tokios paslaugos socialinė darbuotoja suteikti negalėjo. Salėje sėdinčios moterys ragino nesureikšminti A. Unikausko pasisakymo, nes yra ne vienas narys, kuriam ekskursijos, išvykos bei edukacijos yra didžiulė atgaiva.

Susirinkusius sveikinęs Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis ragino nesmerkti pasisakiusio, nes tai jo skausmas, o kada dar, jei ne susirinkimo metu tai išsakyti. Galbūt kritika, kaip svarstė medikas, sudaro progą pamąstyti apie veiklą.

Kadangi susitikimo metu ne tik išklausyta ataskaita, bet ir paminėtas LASS 90-metis, E. Urna priminė, nuo ko prasidėjo sąjungos veikla, džiaugėsi, kad įveikusi ir išlaikiusi įvairius išbandymus sąjunga gyvuoja iki šiol, o neįgalieji turi galimybę naudotis įgarsintomis knygomis, kitomis priemonėmis, padedančiomis kasdieniame gyvenime.

Apie neregio draugę – baltąją lazdelę kalbėjo renginio vedėja bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Eringienė. Ji prisiminė, kad vaikščiojimas su lazdele prasidėjo nuo apakusių karių mokymo vaikščioti, o dabar tai išskirtinis, neregio socialinio aktyvumo ženklas.

Šakių skyriaus pirmininkę sveikino nevyriausybinių organizacijų, gydymo ir kitų įstaigų vadovai bei atstovai. Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centro direktoriaus padėka bei simbolinė dovana ir gėlės buvo skirtos buvusiai ilgametei Šakių skyriaus pirmininkei Aldonais Kačergienei, kuri, nors ir nemato, renginyje dalyvavo.