Globos pertvarka: pinigų daug, o naudos?

bagdanaviciene l
Nuotr. Marijampolės regiono pertvarkos procesų ekspertė Laimutė Bagdanavičienė (dešinėje) pristatė institucinės globos pertvarką, kuri susirinkusiems kėlė daug abejonių.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Lapkričio 9 d. savivaldybėje Marijampolės regiono pertvarkos procesų ekspertė Laimutė Bagdanavičienė pristatė institucinės globos pertvarką, kurią vykdant būtų sudarytos sąlygos be tėvų likusiems vaikams augti šeimoje ar jai artimoje aplinkoje, o ne valdiškose įstaigose. Pristatytos ir kitos planuojamos paslaugos, tačiau susitikimo metu pertvarkai pažerta nemažai kritikos ir suabejota, ar tikrai jos reikia, keltas klausimas, ar ne geriau stiprinti esamas paslaugas.

Pristatė paslaugų sistemą

Marijampolės regiono pertvarkos procesų ekspertė L. Bagdanavičienė atkreipė dėmesį, kad institucinės globos pertvarka siekiama sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo artimiesiems gauti individualias, pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui – augti šeimoje arba šeimai artimoje aplinkoje.

Pirmasis, 2014 m. prasidėjęs etapas, truksiantis iki 2018 m., jau vyksta ir jo metu numatyti parengiamieji darbai, sąlygų kūrimas, paslaugų teikimas, didinant prieinamumą. Antrajame etape, truksiančiame iki 2020 m., bus plečiama paslaugų infrastruktūra regionuose ir pradedamos teikti naujų formų paslaugos tikslinėms grupėms: vaikai bei kūdikiai, likę be tėvų globos, bei vaikai ir jų šeimos, patiriantys riziką, vaikai ir jaunimas bei suaugę, turintys proto ar psichikos negalią, bei jų šeimos.

Neigiama institucijų įtaka

Viešnia akcentavo, kad institucinės globos įtaka vaikui, netekusiam tėvų, yra neigiama, o gyvenimas visavertis gali būti tik gyvenant šeimoje ar šeimai artimoje aplinkoje (įtėviai, globėjai, šeimynos).

„Asmenys, vaikystę praleidę globos institucijoje, žymiai dažniau tampa priklausomi nuo valstybės ir kitų paslaugų teikėjų, užuot savarankiškai rūpinęsi savo išlikimu ir gerove. Atsižvelgus į kaštus, tampa akivaizdu, jog institucinė globa, lyginant su kitomis alternatyvomis, yra pati neekonomiškiausia sistema“, – sakė ekspertė.

Negalią turinčių žmonių gyvenimas, kaip kalbėjo L. Bagdanavičienė, turi būti orus, jie turi gauti reikiamas paslaugas – to šiuo metu trūksta. Ne kartą pabrėžta ir tai, kad reikia keisti visuomenės požiūrį.

Kaip rodo statistika, 2015 m. šalyje veikė 93 vaikų globos namai, kuriuose gyveno per 3,2 tūkst. vaikų – iš jų specialiųjų poreikių turėjo 35 proc. vaikų, elgesio ir emocijų sutrikimų – 20 proc. vaikų, vidutinė ir sunki negalia nustatyta 10 proc. vaikų.

Šalyje be tėvų globos yra likę beveik 2 proc. vaikų nuo bendro Lietuvos vaikų skaičiaus (2015 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 525 tūkst. vaikų). Iš jų apie 38 proc. (2015 m. duomenimis, – 3275 vaikams) vaikų globa nustatyta socialinės globos institucijose.

Ekspertė kalbėjo ir apie laikino atokvėpio bei palydimosios globos teikimą (savarankiškas gyvenimas, prižiūrint atitinkamam darbuotojui), tačiau kol kas tai tik planuose. Visų paslaugų prieinamumą bei teikimą, kaip pabrėžė ekspertė, turi užtikrinti savivaldybė – tai esą jos kompetencija.

Vietoj vienos – daug, o kas iš to?

Išklausęs pristatymą pirmasis pratrūko vicemeras Edgaras Pilypaitis. Jis piktinosi, kad didžiuliai pinigai (vien pertvarkos vykdymo pasirengimui skirta 7 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų) nueina planų kūrimui, situacijos aiškinimuisi ar leidinukams, o tie, kam iš tikrųjų reikia pagalbos, jos negauna.

„Nežinau, ar gerai, kad kalbu, nes gal pasėsiu daugiau abejonių, bet nežinau, kaip galima nutylėti. Mes vietoj vienos didelės institucijos padarom daug mažų, o to, kas yra, mes niekaip nesustiprinam. Pristatyme daug kartų girdėjau: darbuotojai, darbuotojai, bet jie irgi besikeičiantys. Kokybiškai nemanau, kad tai bus gerai“, – skeptiškai viešnios pristatymą vertino E. Pilypaitis.

Jis retoriškai teiravosi: nejau manoma, kad be tėvų likusių vaikų globą perkėlę bendruomenėms mes išspręsime problemą? Juk probleminių vaikų dažniausiai niekas nenori, tad kas pasikeis, perėjus nuo institucinės globos prie globos šeimoje, bendruomenėje?

„Gal tuos probleminius vaikus aptverti? Nežinau, kaip čia pagerės, bet vienas vaikas tebelaukia eilėje, kad patektų į globos namus. Neišspręsta, ir kur dėti neįgalius vaikus“, – nevyniodamas žodžių į vatą kalbėjo vicemeras.

Jis svarstė, kodėl, tarkim, didesnės pagalbos negalėtų sulaukti šeimynos, kurios būdamos stipresnės taptų pavyzdžiu kitiems, gal atsirastų daugiau norinčių jas steigti. Kodėl negalima prie dabar esančių įstaigų padidinti specialistų skaičių?

„Valstybė tiesiog diskredituoja ir tyčiojasi iš to, ką turi. Taip ministerijai ir galite perduoti“, – konstatavo mero pavaduotojas.

Pinigai, skirti pertvarkai (iš viso planuojama išleisti 77,5 mln. eurų), didžiuliai, bet kol kas, kaip daugelis mano, einama ne ta linkme, nes vaikų gyvenimas nuo dokumentų ir studijų kūrimo nepagerės. Taigi ar tikrai pertvarka pradėta nuo to galo?

Realios ir tik gražios mintys

Tai, kad kol kas ypač daug klausimų, pritarė ir Sveikatos ir socialinės politikos komiteto pirmininkas Arvydas Šlėderis. Jis teiravosi, kas bus po bandomojo paslaugų teikimo laikotarpio.

„Tarkim, teikiame atokvėpio ar kitą paslaugą, o kas paskui, po tų 16 mėn.? Paimame ir nutraukiame? Kokioje vietoje atsiduria tas žmogus?“ – klausimus kėlė tarybos narys.

Marijampolės regiono pertvarkos procesų ekspertė patikino, kad tęstinumą turės užtikrinti savivaldybė. Šis jos paaiškinimas sukėlė susirinkusiųjų juoką, nes jau dabar, kaip kalbėjo šeimyną turinti Genovaitė Dobilevičiūtė, dažnai savivaldybė į juos žiūri kaip į prašytojus, o ir padėti ji nieko dėl savo ribotų galimybių negali.

„Ačiū už realias mintis vicemerui, o visa kita – tik gražūs žodžiai“, – kalbėjo šeimynos motina.

Šakių socialinio darbo organizatorė Irena Šakėnienė sakė, jog apie laikino atokvėpio paslaugą jau kalbėta prieš 15 m.

„Seniai apie visa tai kalbama. Psichiatro reikia normalioms šeimoms, o ką kalbėti apie problemines. Kodėl negalima tobulinti to, kas sukurta? Apie atokvėpio ar pavadavimo paslaugas jau kalbame 15 m. ir niekas negirdi“, – sakė I. Šakėnienė.

Viešnia ragino pasidžiaugti, kad visgi išgirdo... kad ir po 15 m. Tad, nors ir kritikuojama, pertvarka jau vykdoma ir iki 2020 m. turėtų būti įgyvendinta.

„Džiaugiuosi, kad kalbamės ir diskutuojame, nes mano misija – jums padėti“, – sakė L. Bagdanavičienė ir žadėjo išgirstas mintis perduoti ministerijai.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar prisiimti atsakomybę atsistatydinant yra tinkamas sprendimas?

klausimelis 04 12Danutė iš Paluobių:

Atsistatydinti – lengviausias kelias. Nemanau, kad toks požiūris yra teisingas. Geriau, kad ministrai patys išspręstų susidariusias problemas, nes iki jų kadencijos pabaigos liko labai mažai laiko. 

klausimelis 04 12 2

Vytautas iš Lepšių:

Nelabai. Jei prisidirbi, tai turi pats ir ištaisyt, išsisrėbt tą košę, o ne trauktis. Nors kas žino, kodėl taip nutinka. Gal ministrai nesusikalba su Vyriausybe.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.