Vilniaus politikos analizės institutas (VPAI) paskelbė Savivaldybių gerovės indeksą, kurį sudaro penki komponentai: socialinis saugumas, fizinis saugumas, ekonominis gyvybingumas, švietimo kokybė bei demografija. Iš 60 savivaldybių Šakių rajono savivaldybė užima 57 vietą (nukrito iš 53 vietos 2020 m.). Tad kurios sritys įvertintos aukščiausiai, o kurios prasčiausiai?
Indekso sudarytojai atskirai vertino kiekvieną komponentą, savivaldybės buvo sugrupuotos į penkias kategorijas (didieji miestai, kaimiškosios savivaldybės, urbanizuotos savivaldybės, žiedinės savivaldybės ir kurortai).
Šakių rajono savivaldybė, lyginant 2021-uosius ir 2020-uosius, aukščiau pakilo tik viename komponente – 32 vieta (2020 m. buvo 36 vieta) įvertintas fizinis saugumas (saugumas keliuose, nusikalstamumas, medicinos pagalbos prieinamumas bei mirštamumas nuo neužkrečiamų ligų).
Švietimo vertinimas nepakito – kaip ankstesniais metais, taip ir pernai liko 52-oje vietoje. Šį komponentą sudaro tokie statistiniai rodikliai kaip nelankančių mokyklos privalomo mokytis amžiaus vaikų dalis, 4–6 metų vaikų ugdymo aprėptis, mokiniai, dalyvaujantys neformaliojo vaikų švietimo programose, abiturientų, gavusių 51–100 brandos egzamino įvertinimus iš matematikos ir lietuvių, dalis.
Žemiausia rajono pozicija ir didžiausias kritimas yra pagal gyvybingos ekonomikos komponentą. Jei 2020 m. buvome 42-oje vietoje, tai 2021 m. rajonas yra 54-as. Šį komponentą sudaro darbo užmokestis (neto mėnesinis), veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje, veikiantys ūkio subjektai metų pradžioje, tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, metų pabaigoje, užimtumo lygis.
Pagal socialinį saugumą esame 50-oje vietoje (2020 m. – 47-oje). Čia vertintas socialinės paramos gavėjų skaičius, nemokamą maitinimą gaunančių vaikų skaičius, ilgalaikių bedarbių skaičius, moterų bei vyrų užimtumo santykis, skurdo rizikos lygis.
Sveikos demografijos komponentas rajone yra 46-oje vietoje (2020 m. – 42 vieta) Šį komponentą sudaro demografinės senatvės koeficientas metų pradžioje, netto migracija (balansas tarp atvykusiųjų ir išvykusiųjų asmenų).
Savivaldybių gerovės indekse pirmoje vietoje yra Vilniaus miesto savivaldybė, antroje – Klaipėdos rajonas, trečioje – Neringos savivaldybė, ketvirtoje – Kauno miestas, o penktoje – Klaipėdos miesto savivaldybė. Paskutinė, 60-oji vieta, ir 2021-aisiais, ir 2020-aisiais atiteko Ignalinos rajonui.
„Draugo“ inf.