Balandžio 5 d. vykusio seniūnų pasitarimo metu daugiausiai kalbėta, kaip sekasi nuo karo iš Ukrainos pabėgusiems žmonėms, prisiglaudusiems Šakių rajone, įsikurti seniūnijose bei įsilieti į mūsų bendruomeninį gyvenimą.

Kaip jaučiasi mūsų savivaldybėje apsigyvenę ukrainiečiai, išsibarstę kone po visas seniūnijas, seniūnų sutikimo metu kalbėta iš esmės. Rajono meras Edgaras Pilypaitis siūlė, kad reikėtų tiksliau žinoti, kiek ir kuriose seniūnijose žmonių apsigyvenę, kokie formuojasi atvykusių poreikiai, ragino  ukrainiečius, ypač suaugusius, į veiklas įtraukti pasitelkiant parapijas, Caritą, bendruomenes, kad seniūnai patarpininkautų.

Kaip pasakojo savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, atvykę mokyklinio amžiaus vaikai lanko ugdymo įstaigas.

„Jei vyksta seniūnijoje, pačiuose Šakiuose koks renginys, koncertas, tikrai ne visos vietos yra užpildytos, o ukrainiečiui nėra galbūt drąsu ateiti. Bet jam vis tiek tas išėjimas yra kažkoks prasiblaškymas. Reiktų juos labiau kviesti“, – sakė D. Aštrauskas ir pridūrė, kad tarybai bus teikiamas prašymas, kad ukrainiečių vaikams Meno mokyklos ir Jaunimo, kūrybos ir sporto centre paslaugos būtų teikiamos nemokamai, taip pat ir baseino lankymas.  

D. Aštrauskas kalbėjo, kad TAU lituanistai galėtų imtis misijos mokyti lietuvių kalbos suaugusius, jeigu atsirastų toks poreikis.

Kaip patikslino meras, jei atsirastų poreikis, nedirbantys Ukrainos piliečiai gautų galimybę lankyti lietuvių kalbos kursus, kuriuos organizuotų Šakių rajono Švietimo pagalbos tarnyba, o finansuotų Užimtumo tarnyba.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas Redas Juškaitis kalbėdamas apie ukrainiečių apgyvendinimą pasigedo bendradarbiavimo su organizacija „Stiprūs kartu“. Pavaduotojas pasakojo, kad šie apgyvendino ukrainiečius Kiduliuose ne itin geromis sąlygomis, nekontaktuodami nei su seniūne, nei su savivaldybe.

„Jei matot, kad bando tokiomis sąlygomis apgyvendinti, neleiskite, įsikiškite. Turime mes tų vietų, kur apgyvendinti. Ir dar. Yra paskleista dezinformacija Ukrainos žmonėms, kad už visa tai, ką jie gauna iš Lietuvos, reikės atidirbti. Arba kad jei gauna metams leidimą gyventi Lietuvoje, tai anksčiai išvykti negalės. Paaiškinkite, kad taip nėra“, – kalbėjo R. Juškaitis.

Kaip pasakojo Kidulių seniūnė Renata Švelnytė, sąlygos vienai laikinai apgyvendintai ukrainiečių šeimai išties prastos, tualetas lauke, pasikūrus krosnį, rūksta dūmai.

„Su tom sąlygom jie jau susitaikę, išsikraustyti niekur nenori. Vaikai į mokyklą, vaikų darželį eina. Siūlėm apsigyventi Lukšiuose, tačiau nenori“, – tikino seniūnė.

Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius pasakojo, kad gyvenantys seniūnijoje ukrainiečiai pirmiausiai prašė malkų, o dėl atvykusių įdarbinimo kalbasi ir su UAB „Lukšių tekstilė“, ir su Lukšių žemės ūkio bendrove.

„Yra įrengtos patalpos Lepšiuose, bendruomenės centro patalpose – dvylikai žmonių. Tačiau patalpose šiek tiek vėsu, – kalbėjo seniūnas. – Kai kurie ukrainiečiai sako, kad net nesvarsto grįžti atgal. Atvažiavo su visa šeima, ten nieko nelikę...“

Ukrainos piliečiai apsistoję taip pat ir Sintautuose, Griškabūdyje bei Kriūkuose, pastarosios seniūnas Anatolijus Kazlauskas paminėjo, kad ūkininkas Martynas Laukaitis yra pasirengęs priimti darbuotojus.

Šakių seniūno Daliaus Jasevičiaus pastebėjimu, iš Šakių seniūnijos važiuoti į Kriūkus sudėtinga dėl susisiekimo, jeigu, pavyzdžiui, žmonės gyvena Duobiškiuose.

Pasak D. Jasevičiaus, Šakių seniūnijoje gyvena 34 nuo karo siaubo pabėgę ukrainiečiai, daugiausiai gyvena šeimose. Seniūno teigimu, didesnių reikalavimų atvykę žmonės nekėlė, padeda ir socialinės darbuotojos.

Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dobrovolskis pasakojo, kad pas juos apsigyveno 17 karo pabėgėlių iš Ukrainos, iš jų devyni vaikai.

„Vieną šešiametį su Dauno sindromu, sutarėm, priims „Šaltinis“. Mes Gelgaudiškyje turėjom ukrainiečių marčių, tai ir dauguma atvykusių – jų tėvai, giminės. Turim vieną atvykusį mediką, siuvėją, kuriai laikiną prieglobstį suteikęs namo šeimininkas parūpino siuvimo mašiną“, – pasakojo seniūnas.

Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis sakė turintis daugiau rūpesčių. Anot jo, šiuo metu  seniūnijoje gyvena trys, šiomis dienomis laukia atvykstančios ketvirtos šeimos. Seniūnas neslėpė: kadangi neturi socialinio darbuotojo, tai pats vyksta nuo karo veiksmų pabėgusiems žmonėms į Kauną parvežti „Maisto banko“ kortelių, veža juos į banką.

„Vakar atradom šeimą, kuri į Lekėčius buvo anksčiau atvažiavusi. Dvi moterys ir berniukas buvo apsigyvenę „Idavang“, priglaudė kambarėlyje. Paskelbėm socialiniuose tinkluose, kad reikalingas gyvenamas plotas. Iš karto atsirado. Šiandien buto šeimininkas atvažiuoja ir aprodys butą. Ukrainiečiai teiraujasi ir dėl važiavimo nemokamai priemiestiniu transportu“, – kėlė problemą seniūnas ir pridūrė, kad ukrainiečiai džiaugiasi Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro šiltu priėmimu.

Kaip patikslino administracijos direktorius Dainius Grincevičius, ukrainiečiai galės nemokamai naudotis vežėjų transportu, savivaldybė kompensuos maršrutus.

Pasitarime dalyvavusi rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė paminėjo, kad nuo karo pabėgusiems žmonėms yra skiriama ir socialinė parama – piniginė išmoka. Praeitą savaitę buvo gauti 36 prašymai, asmenys gavo vienkartinę 126 eurų (3 bazinių socialinių išmokų dydžio) išmoką.

„Kaip Medalinskas sako, mes ne tik turim įsisegti ženkliukus, išsikelti vėliavas, bet turime suprasti, kad tiems žmonėms reikia padėti. Ir dar noriu akcentuoti, kad tuoj prasidės ūkio darbai, kad vis tik neturėtų tie žmonės būti išnaudojami ir gauti mažesnio atlygio nei lietuviai“, – kalbėjo vicemeras Darius Jakavičius.

Kalbėdamas apie ukrainiečių įtraukimą į kultūrines veiklas, D. Jakavičius siūlė išnaudoti bibliotekų tinklą, kur yra kompiuteriai, internetas, skaityklos.