Viena iš savanorių aktyvisčių Greta Drevininkaitytė sako, kad kol pavyks, ir jei apskritai pavyks, su bendramintėmis įforminti VšĮ, bešeimininkių kačių skaičius patrigubės. D. Pavalkio nuotr.
Bešeimininkių kačių Šakiuose sutiksi visur – daugiabučių kiemuose, rūsiuose ar po balkonais, miesto sodų bendrijos teritorijoje… Šakiečiai pasiskirstę gana paprastai – vieni jų gaili, šeria, globoja, kiti – veja ar net nuodija. Abejingų benamiams gyvūnams nedaug. Situaciją šiais metais bus bandoma suvaldyti ar bent šiek tiek pagerinti pasitelkiant bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo programos lėšas. Tačiau į jas gali pretenduoti tik gyvūnų globėjų organizacijos. Tokių Šakiuose ir rajone nėra…
Parengta pagal įstatymus ir teisės aktus
Šakių rajono savivaldybės administracija dar kovo 28 d. administracijos direktoriaus įsakymu patvirtino Šakių rajono savivaldybės administracijos dalyvavimo įgyvendinant gyvūnų globos organizacijų rengiamos bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo programos tvarkos aprašą. Pastarasis parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus įsakymais ir Gyvūnų laikymo Šakių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis. Paprastai kalbant, Šakiuose bus pradėta įgyvendinti programa „Pagauk – sterilizuok – paleisk“, apie kurią jau senokai svajojo savanorės merginos, besirūpinančios miesto ir rajono beglobiais gyvūnais. Tokia programa didmiesčiuose veikia jau keletą metų, o ir aplinkiniuose rajonuose jau matomi teigiami šios programos rezultatai.
Apraše gana detaliai išdėstyta, kas gali dalyvauti programoje, kokiais etapais turėtų vykti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimas ir visi kiti svarbūs niuansai. Be programos parengimo, derinimo ir popierinių procesų, numatyta, kad katės bus šeriamos tam numatytose ir specialiai pažymėtose vietose, vėliau jos bus gaudomos, skiepijamos, kastruojamos/sterilizuojamos ir galiausiai paleidžiamos toje teritorijoje, iš kurios buvo paimtos. Vienas esminių programos tikslų – ne tik užtikrinti humanišką benamių gyvūnų populiacijos suvaldymą, bet ir pasirūpinti jais paleidus į laisvę. Po sterilizacijos/kastravimo katės būtų paženklinamos tarptautiniu atpažinimo ženklu – trumpintu kairės ausies galiuku.
Savivaldybės internetiniame puslapyje pasirodė ir raginimas ruošti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo programas ir, pateikus jas savivaldybės administracijai, pretenduoti į finansavimą. Viskas būtų gerai, jei ne mažytė smulkmena… Programoje dalyvauti kviečiamos tik gyvūnų globėjų organizacijos, kurios įtrauktos į VMVT teritorinių padalinių Gyvūnų globėjų sąrašus ir vykdančios gyvūnų globos veiklą pagal VMVT direktoriaus nustatytus Veterinarijos reikalavimus. Tokių, redakcijos žiniomis, Šakiuose nėra. Tai kaip bus įgyvendinama ši programa?
Šakių rajono savivaldybės administracijos Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Juodvalkienė sako, kad tokia situacija susiklostė dėl to, jog tenka vadovautis teisės aktais, kuriuose nurodyta, kad tik gyvūnų globos organizacijos gali dalyvauti tokiose programose. Specialistė sako, kad susidomėjimo programa sulaukė tik iš savanorių šakiečių merginų, kurios bandys iki birželio gauti gyvūnų globėjų statusą. Šios programos įgyvendinimui savivaldybės biudžete 2022 m. numatyti 2 tūkst. 500 eurų.
„Pagauk – sterilizuok – paleisk“ programa yra skirta tik kačių populiacijai mažinti. Benamiais šunimis ir kitais gyvūnais ir toliau bus rūpinamasi kaip ir anksčiau – bendradarbiaujant su seniūnijomis jiems reguliariai bus iškviečiamos specialiosios tarnybos. Skirtumas tik tas, kad šiemet paslaugą teiks nebe gyvūnų globos namai „Mindraja“, o Kauno gyvūnų prieglauda „Nuaras“. Šiam tikslui savivaldybė numačiusi 7 tūkst. eurų.
Sutrikusios, bet ieško išeities
Šakiuose šiuo metu yra penkios jaunos moterys ir merginos, kurios aktyviai pasinėrusios į savanorišką beglobių gyvūnų gelbėjimo veiklą. Žinoma, visa ši veikla, kaip liaudyje sakoma, iš geros dūšios, nes visos turi kitas pagrindines veiklas, augina mažus vaikus arba ruošiasi gyvenamosios vietos keitimui. Dar pernai savanorės garsiai pradėjo kalbėti ir svajoti, kad „Sugauk – sterilizuok – paleisk“ programa akivaizdžiai pagerintų bešeimininkių kačių situaciją mieste ir rajone.
„Tai yra humaniškas ir mažiau streso gyvūnui keliantis benamių ar sulaukėjusių kačių populiacijos kontrolės būdas, – sako viena pagrindinių savanorių Greta Drevininkaitytė. – Programos metu benamės katės pagaunamos naudojant ėdalą ir kitus jaukus, jeigu yra sveikos – sterilizuojamos arba kastruojamos, o po 2–3 dienų paleidžiamos ten, kur buvo sugautos. Jei katė serga, pirmiausia ji gydoma. Taip pat visos pagautos katės yra vakcinuojamos nuo pasiutligės. Ši programa ne tik užkerta kelią nekontroliuojamam kačių dauginimuisi, bet ir ligų, ypač pasiutligės, plitimui.“
Merginos sako dar pernai besibaigiant metams buvo susitikusios su savivaldybės administracijos specialistais, aptarė situaciją, kalbėjo apie galimas vietas oficialioms šėrykloms. Ne toms, kur močiutės „silkinėse“ maisto atliekomis šeria benames kates kur papuola ir po to lieka bardakas, bet tokioms, kurios ir vizualiai negadina bendro teritorijos vaizdo, ir atlieka svarbią funkciją – yra prieglobstis šąlant ir nuolatinė kačių vieta pasimaitinimui. Jokių konkrečių nutarimų tuomet nepriėmė, vis dar laukdami prasidėsiančios „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ programos ir jai numatytų lėšų. Tuomet pasitarė, kad viena tokia šėrykla galbūt galėtų atsirasti pasiesartyje, kita – kur nors kitur mieste. Savanorės prasitaria šiek tiek nustebusios, kai internete pamatė raginimą ruošti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo programas. Dar didesnė nuostaba jas aplankė supratus, kad nei pačios, nei joms visada geranoriškai talkinanti „Vetmeda“ pretenduoti į finansavimą negalės, nes… neturi gyvūnų globėjo statuso. Vienintelė išeitis – kurti VšĮ ir tik tada dalyvauti programoje. Greta supranta, kad tokios įstaigos įkūrimas, registravimas – ilgas procesas, be to, savanorės prisipažįsta, kad tai dar ir didelė atsakomybė bei laiko sąnaudos. „Bandysim…“ – sako savanorės, bet kaip ir ar apskritai viskas pavyks, parodys laikas. Savanorėms kur kas liūdniau, kad kol tenka kapanotis biurokratiniuose labirintuose, katės sėkmingai dauginasi, serga, nešioja ligų užkratus…
„Va, ir vakar viena katė pas savanorę namuose atsivedė penkis kačiukus… praeis pora mėnesių, bus dar viena vada ir čia pasaka be galo, o kol mes susikursime VšĮ, tai kačių patrigubės“, – kalba G. Drevininkaitytė.
Katės sterilizacija kainuoja 30 eurų, o katino kastracija – 15 eurų, tai suskaičiuoti nesunku, ką būtų galima padaryti su 2 tūkst. 500 eurų, skirtų programai.
Apraše gana detaliai išdėstyta, kas gali dalyvauti programoje, kokiais etapais turėtų vykti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimas ir visi kiti svarbūs niuansai. Be programos parengimo, derinimo ir popierinių procesų, numatyta, kad katės bus šeriamos tam numatytose ir specialiai pažymėtose vietose, vėliau jos bus gaudomos, skiepijamos, kastruojamos/sterilizuojamos ir galiausiai paleidžiamos toje teritorijoje, iš kurios buvo paimtos. Vienas esminių programos tikslų – ne tik užtikrinti humanišką benamių gyvūnų populiacijos suvaldymą, bet ir pasirūpinti jais paleidus į laisvę. Po sterilizacijos/kastravimo katės būtų paženklinamos tarptautiniu atpažinimo ženklu – trumpintu kairės ausies galiuku.
Savivaldybės internetiniame puslapyje pasirodė ir raginimas ruošti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo programas ir, pateikus jas savivaldybės administracijai, pretenduoti į finansavimą. Viskas būtų gerai, jei ne mažytė smulkmena… Programoje dalyvauti kviečiamos tik gyvūnų globėjų organizacijos, kurios įtrauktos į VMVT teritorinių padalinių Gyvūnų globėjų sąrašus ir vykdančios gyvūnų globos veiklą pagal VMVT direktoriaus nustatytus Veterinarijos reikalavimus. Tokių, redakcijos žiniomis, Šakiuose nėra. Tai kaip bus įgyvendinama ši programa?
Šakių rajono savivaldybės administracijos Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Juodvalkienė sako, kad tokia situacija susiklostė dėl to, jog tenka vadovautis teisės aktais, kuriuose nurodyta, kad tik gyvūnų globos organizacijos gali dalyvauti tokiose programose. Specialistė sako, kad susidomėjimo programa sulaukė tik iš savanorių šakiečių merginų, kurios bandys iki birželio gauti gyvūnų globėjų statusą. Šios programos įgyvendinimui savivaldybės biudžete 2022 m. numatyti 2 tūkst. 500 eurų.
„Pagauk – sterilizuok – paleisk“ programa yra skirta tik kačių populiacijai mažinti. Benamiais šunimis ir kitais gyvūnais ir toliau bus rūpinamasi kaip ir anksčiau – bendradarbiaujant su seniūnijomis jiems reguliariai bus iškviečiamos specialiosios tarnybos. Skirtumas tik tas, kad šiemet paslaugą teiks nebe gyvūnų globos namai „Mindraja“, o Kauno gyvūnų prieglauda „Nuaras“. Šiam tikslui savivaldybė numačiusi 7 tūkst. eurų.
Sutrikusios, bet ieško išeities
Šakiuose šiuo metu yra penkios jaunos moterys ir merginos, kurios aktyviai pasinėrusios į savanorišką beglobių gyvūnų gelbėjimo veiklą. Žinoma, visa ši veikla, kaip liaudyje sakoma, iš geros dūšios, nes visos turi kitas pagrindines veiklas, augina mažus vaikus arba ruošiasi gyvenamosios vietos keitimui. Dar pernai savanorės garsiai pradėjo kalbėti ir svajoti, kad „Sugauk – sterilizuok – paleisk“ programa akivaizdžiai pagerintų bešeimininkių kačių situaciją mieste ir rajone.
„Tai yra humaniškas ir mažiau streso gyvūnui keliantis benamių ar sulaukėjusių kačių populiacijos kontrolės būdas, – sako viena pagrindinių savanorių Greta Drevininkaitytė. – Programos metu benamės katės pagaunamos naudojant ėdalą ir kitus jaukus, jeigu yra sveikos – sterilizuojamos arba kastruojamos, o po 2–3 dienų paleidžiamos ten, kur buvo sugautos. Jei katė serga, pirmiausia ji gydoma. Taip pat visos pagautos katės yra vakcinuojamos nuo pasiutligės. Ši programa ne tik užkerta kelią nekontroliuojamam kačių dauginimuisi, bet ir ligų, ypač pasiutligės, plitimui.“
Merginos sako dar pernai besibaigiant metams buvo susitikusios su savivaldybės administracijos specialistais, aptarė situaciją, kalbėjo apie galimas vietas oficialioms šėrykloms. Ne toms, kur močiutės „silkinėse“ maisto atliekomis šeria benames kates kur papuola ir po to lieka bardakas, bet tokioms, kurios ir vizualiai negadina bendro teritorijos vaizdo, ir atlieka svarbią funkciją – yra prieglobstis šąlant ir nuolatinė kačių vieta pasimaitinimui. Jokių konkrečių nutarimų tuomet nepriėmė, vis dar laukdami prasidėsiančios „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ programos ir jai numatytų lėšų. Tuomet pasitarė, kad viena tokia šėrykla galbūt galėtų atsirasti pasiesartyje, kita – kur nors kitur mieste. Savanorės prasitaria šiek tiek nustebusios, kai internete pamatė raginimą ruošti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo programas. Dar didesnė nuostaba jas aplankė supratus, kad nei pačios, nei joms visada geranoriškai talkinanti „Vetmeda“ pretenduoti į finansavimą negalės, nes… neturi gyvūnų globėjo statuso. Vienintelė išeitis – kurti VšĮ ir tik tada dalyvauti programoje. Greta supranta, kad tokios įstaigos įkūrimas, registravimas – ilgas procesas, be to, savanorės prisipažįsta, kad tai dar ir didelė atsakomybė bei laiko sąnaudos. „Bandysim…“ – sako savanorės, bet kaip ir ar apskritai viskas pavyks, parodys laikas. Savanorėms kur kas liūdniau, kad kol tenka kapanotis biurokratiniuose labirintuose, katės sėkmingai dauginasi, serga, nešioja ligų užkratus…
„Va, ir vakar viena katė pas savanorę namuose atsivedė penkis kačiukus… praeis pora mėnesių, bus dar viena vada ir čia pasaka be galo, o kol mes susikursime VšĮ, tai kačių patrigubės“, – kalba G. Drevininkaitytė.
Katės sterilizacija kainuoja 30 eurų, o katino kastracija – 15 eurų, tai suskaičiuoti nesunku, ką būtų galima padaryti su 2 tūkst. 500 eurų, skirtų programai.
Lina Morkūnienė
Česlovas iš Gelgaudiškio:
