Vienuoliktą kartą 15–25-erių metų jaunimas, besidomintis Lietuvos partizaniniu karu, rinkosi į Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio organizuotą stovyklą „Laisvės kovų atmintis“, šįkart Paluobiuose. Visą savaitę jaunuoliai iš visos Lietuvos klausėsi gyvų istorijos liudytojų, lankė partizaninį karą menančias vietas.

 

Vienas iš stovyklos organizatorių, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Vykintas Vaitkevičius sako, kad stovykloje dalyvavo 39 dalyviai iš visos Lietuvos, prisijungė ir vienintelė dalyvė iš mūsų krašto – paluobietė Laura Kerušauskaitė. Pernai stovykla vyko Kęstučio apygardoje (Skaudvilėje, Tauragės r.), o šiemet pasirinkta Tauro apygarda, viena svarbiausių Lietuvos partizanų apygardų, vienijusi Suvalkijos etnografiniame regione veikusius ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvius. V. Vaitkevičius pasakojo, kad pažintis su mūsų kraštu prasidėjo dar pernai rudenį, kuomet Griškabūdžio bendruomenei rengė informacinį lankytinų vietų stendą. Pažintis su Paluobių bibliotekininke Roma Kaminskiene atvedė į Paluobius, iš jos sužinojo, kad Paluobių kapinėse yra perlaidoti broliai partizanai Mockevičiai. Netoli Paluobių, Karčrūdėje, yra pogrindžio spaustuvininko Juozo Bacevičiaus tėviškė.

„Pirmą stovyklos dieną aplankėm Bacevičiaus tėviškę. Deja, viskas apleista, likę tik pamatai“, – pasakojo dr. V. Vaitkevičius.

Stovyklos dalyviai susitiko ir su Paluobiuose gyvenančia minėtų partizanų Mockevičių seserimi, laisvės kovų amžininke Marcele Kerušauskiene.

„Supratom, kad šis kraštas labai turtingas savo istorija, kad laisvės kovos čia vyko ir yra dar žmonių, kurie gyvai apie tai pasakoja“, – tikino pašnekovas.

Stovyklautojai nemažai keliavo. Anot V.Vaitkevičiaus, žygyje į Viliūšių kaimą buvo atrasta dar viena svarbi vieta – bunkerio, kuris nėra plačiau žinomas, duobė, jį naudojo šeštasis Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas.

„Į šį bunkerį atkeliavo partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas ir tame bunkeryje buvo pirma ilgesnė jo stotelė. Ši vieta nepažymėta, už dviejų metrų važinėja miškovežis, ten metamos šakos. Tiesa, ten niekas nežuvo, bet vieta yra unikali“, – pasakojo prof. V. Vaitkevičius ir pridūrė, kad visos aplankytos vietos yra, kiek išgalima, aptvarkomos.

Stovyklos dalyviams gilų įspūdį paliko ir Girinių Šunkarių (Kazlų Rūdos sav.) kaime susitikimas su laisvės kovų dalyve Ilona Puskunigiene-Žibute.

Stovyklautojai ne tik patys keliavo, bet įdomūs žmonės lankė ir juos. Pirmosiomis stovyklos dienomis svečiavosi doc. dr. Aurelijus Gieda, supažindinęs su Suvalkijos-Sūduvos reikšme Lietuvos valstybingumo kūrimo procese. Atvykęs ilgametis Konstitucinio Teismo pirmininkas, prof. dr. Dainius Žalimas kalbėjo apie partizanus teisiniu aspektu.

„Partizanai buvo vienintelė teisėta Lietuvos valdžia. Jie buvo kankinami, šaudomi. Be abejo, tai yra ir genocidas, kaip visai neseniai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino“, – paskaitos mintimis dalijosi prof. V. Vaitkevičius.

Jis stovyklos metu pristatė kilnojamąją dokumentinę parodą „Tauro apygarda ir jos vadai“.

Stovyklautojų laukė ir žygis į Barzdų apylinkes, į Staliorius, Agurkiškę, partizanų pagerbimas Tauro apygardos vado Zigmo Drungos žūties vietoje, ekskursija į Sudargo piliakalnius, susitikimai su filmo „Šuolis“ herojumi Simu Kudirka, laisvės kovų įamžintoju lekėtiškiu Zenonu Rakausku, kūrybinės dirbtuvės.

Stovyklos įspūdžiais paprašyta pasidalinti kraštietė L. Kerušauskaitė pasakojo, kad yra gimusi Paluobiuose, baigusi Griškabūdžio gimnaziją ir šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja kultūros istoriją ir antropologiją.

„Partizaninių kovų tema man artima. Mano močiutės Marcelės Mockevičiūtės-Kerušauskienės broliai buvo partizanai. Susitikime su ja stovyklos dalyviai išgirdo pasakojimą, kaip broliai Mockevičiai išėjo į mišką, kaip juos persekiojo stribai, kamantinėjo, trėmė, kaip močiutė 1989 m. persilaidojo brolių kaulus iš Lekėčių ir Jankų ir palaidojo Paluobiuose“, – kalbėjo Laura.

Anot merginos, jos senelio brolis partizanas Antanas Eidikaitis palaidotas Staliorių koplyčios (Lukšių sen.) kapinaitėse.

„Ši stovykla net man, kaip kraštietei, atskleidė labai daug istorijos apie šios mūsų Tauro apygardos partizanus. Apie jų gyvenimus, nuveiktus darbus ir, aišku, tragiškas mirtis. Aplankėm daug gimtųjų namų, bunkerių, žūties vietų, vaikščiojom partizanų keliais, klausėmės išlikusios gyvosios istorijos liudininkų. Visa tai priverčia giliai susimąstyti, kaip svarbu puoselėti partizanų atminimą ir branginti tai, ką turime dabar. Tikras partizanas aukojo šeimą. Ne draugus, ne jaunystę, ne darbą, bet tai, kas yra brangiausia – šeimą. Dėl Lietuvos, dėl tų gražių miškų ir upių, kuriuos dabar mes turime saugoti ir branginti“, – kalbėjo kraštietė.