Spalio 15-ąją Lietuvos teritorijoje prasidėjus vilkų medžioklės sezonui, iki gruodžio 6 d. jau sumedžiotas 161 plėšrūnas. Šakių rajone lapkričio 27 d. sumedžiotas ketvirtas vilkas.

„Šakių rajone sumedžiotas jau ketvirtas vilkas. Lapkričio 27 d. Turčinų medžiotojų klubo „Šilotas“ medžiotojas Mantas Bosevičius netoli Turčinų sumedžiojo vilko patelę“, – informavo Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas, žuvininkas Gintautas Liepuonis.

Šiemet rajone tai jau ketvirtas vilkas, kritęs nuo medžiotojų kulkų. M. Bosevičiui šis vilkas jau antras – pirmą, vos tik prasidėjus vilkų medžioklės sezonui, sumedžiojo spalio 17 d., taip pat Turčinų apylinkėse. Tiesa, iš pradžių „Draugo“ laikraštis gavo informaciją, kad šis plėšrūnas vilkų sumedžiojimo suvestinių lentelėje buvo registruotas kaip žuvęs susidūrus su automobiliu. Susisiekus su medžiotoju, šis patikslino, kad išties tai jis sumedžiojo pirmąjį vilką rajone, šį sezoną jau du plėšrūnus, o per 17 medžioklės metų nuo jo kulkos krito jau keturi pilkiai. Pernai vilką sumedžiojo lapkričio 12 d.  

Abu šį medžioklės sezoną plėšrūnus jis sumedžiojo tykojant iš bokštelio Tarpučių apylinkėse.

Vyriškis pasakojo, kad spalio 17 d. vilką pamatyti ir sumedžioti pavyko pavakare, dar dienos šviesoje.

Antrą pilkį M. Bosevičius sumedžiojo lapkričio 27 d. vakarą. Pašnekovas įsitikinęs, kad vilkų populiacija Lietuvoje greitai auga. O į klubo medžiojamus plotus Turčinų krašte vilkai, pasak M. Bosevičiaus, atklysta greičiausiai iš Kaliningrado srities pusės, tiesiai per Šešupės upę.

„Snigo visą savaitę, tai vilkų pėdsakus matydavom kasdien. Matyt, ateidavo plėšrūnai kas vakarą, po to grįždavo į Rusijos pusę. Tą vakarą mano paleistas šūvis buvo vėl taiklus. To vakaro laimikis – vilko patelė“, – pasakojo medžiotojas.

Pasirodo, ir vilkų medžioklės būdų yra ne vienas. M. Bosevičius prisipažino – vilkus vilioja kaukimu.

„Prieš kelerius metus atsitiktinai pamačiau internete video, kaip vilkus medžioja viliojant juos kaukimu. Mane tai labai užkabino ir aš pradėjau sėdėdamas bokštelyje kaukti ir taip prisišaukti vilkus. Ir į mano kaukimą atsiliepdavo vilkai. O kitą rytą ten, kur sėdėjau, žiūriu vien vilkų pėdos, – emocijomis apie vilko medžioklę dalinasi Mantas. – Manau, taip kaukimu prisiviliojau abu plėšrūnus.“

M. Bosevičius įsitikinęs, kad tame krašte vilkų yra nemažai, juos išduoda ir ant sniego nuolat palikti plėšrūnų pėdsakai.

„Vilkų čia yra tikrai daug ir mes jų visų tikrai neišmedžiosim, nes ir sumedžiojamų vilkų limitas dažniausiai pasibaigdavo iki Naujų metų. O tuo metu kaip tik užšąla upė ir jie be jokių trukdžių traukia į mūsų pusę, – įsitikinęs M. Bosevičius. – Be abejo, džiaugiuosi tokiu laimikiu, vilkų populiacija auga, liūdna, kai matai plėšrūnų sudraskytus žvėris ar žmonių gyvulius.“

M. Bosevičius pripažįsta, kad medžioklės paslapčių išmokė jo tėvelis, kuris jį nuo mažumės pasiimdavo kartu į medžioklę, pradžioje buvo tik varovas, o kai sukako aštuoniolika, tapo medžiotoju.

Vilkų kailius M. Bosevičius žada išdirbti, svarsto – gal siūsis iš jų kepurę.  Medžiotojas tikisi, kad tai ne paskutiniai jo sumedžioti plėšrūnai.

Baltkojų miške lapkričio 13 d. Baltkojų medžiotojų klubo medžiotojui Mantui Dubininkui pavyko sumedžioti suaugusio vilko patiną, o lapkričio 25 d. vakarą nuo Gerdžiūnų medžiotojų būrelio nario Tomo Bacevičiaus taiklaus šūvio Pypliškės kaime (Kriūkų sen.) krito vilko patelė.