Gruodžio 1 d. savivaldybės posėdžių salėje vyko mokomasis seminaras dviračių transporto plėtros tema. Jį Susisiekimo ministerija organizavo viso regiono savivaldybių administracijų specialistams. Pagrindinė seminaro mintis – supažindinti su vizija, kaip bus vystomas dviračių ir pėsčiųjų takų tinklas Lietuvoje, kad savivaldybių specialistų „namų darbų ruošimas“ būtų tikslingas.

Seminaro nepraleido Šakių dviratininkų bei savivaldybės atstovai, turėję savo įžvalgų, tačiau nors į konkrečios savivaldybės situacijas seminarą vedęs Susisiekimo ministerijos atstovas Nemunas Abukauskas įsiklausė, seminaras vis dėlto buvo skirtas daugiau įsigilinimui į teoriją ir strategiją. Seminare dalyvavo ir tarybos narys bei susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas. Ministerijos atstovas iš pradžių susirinkusius supažindino su užsienio šalių dviračių transporto populiarinimo patirtimi, dviračių takų tiesimo tvarka, principais bei būdais, kurių dėka stengiamasi kuo geriau išplanuoti dviračių takus, atsižvelgiant į aplinką bei gyventojų poreikius. Vėliau dalyviai išgirdo pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros plėtros galimybes Lietuvoje, siekiant gerinti pėsčiųjų ir dviratininkų eismo saugą, buvo pabrėžta, kad būtina kurti vientisesnį pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, kuris ilgainiui taptų paskata išlipti iš automobilių ir rinktis susisiekimą pėsčiomis arba dviračiais. Svarbiausia, kalbėjo N. Abukauskas, kad plėtojant tinklą būtų laikomasi trijų svarbių principų: rišlumo, tiesumo ir saugumo, be to, ne mažiau reikšminga, kad būtų užtikrintas kasdien lankomų objektų pasiekiamumas.

Gerą pusdienį trukusiame seminare dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus Susisiekimo ministerijos atstovui ir dalyvauti diskusijoje juos dominančiais klausimais. Ne pirmą kartą rajono aktyvūs dviratininkai, kuriems atstovavo sporto ir laisvalaikio klubo „Vėjas“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas bei Audrius Ažukas, priminė, kad nors ir nacionalinėje pėsčiųjų bei dviračių takų schemoje nurodoma, kad Šakių dviračių takų situacija atsispindi vienaip, nereikėtų maišyti sąvokų, kas yra dviračių takas ir kas yra trasa, todėl ir nurodomi kilometrų skaičiai neatitinka realybės, nes realybėje Šakiai turi „arti nulio“ takų. Pasinaudodami proga dviratininkai savivaldybės tarybos narius pavasarį kvietė į draugišką dviračių žygį, kad kartu būtų galima įvertinti realią situaciją ir perspektyvas. Tiek Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis, tiek vicemeras Darius Jakavičius taip pat turėjo konkretesnių klausimų apie pagrindines miesto gatves ir kaip jose reikėtų spręsti saugaus dviratininkų eismo klausimą, tačiau nors N. Abukauskas konkrečių sprendimų iškart pasiūlyti negalėjo, bet „ruošiant namų darbus“ savivaldybėms siūlė vadovautis kruopščiai parengta teorine medžiaga, kurioje numatyta pirmiausia pasižymėti pagrindinius kiekvieno miesto vektorius ir tik tada juos versti į natūraliai įgyvendinamus objektus. Seminaro metu dar buvo aptarti galimi ir jau įvesti pokyčiai KET ir automobilių judėjime, siekiant daryti aplinką draugiškesnę dviračių ir pėsčiųjų judėjimui. Taip pat buvo iškelti dviračių takų finansavimo ir projektavimo klausimai bei dviračių transporto populiarinimo būtinumas savivaldybėse.

Tačiau šakiečiai dar nuo šių metų rugsėjo gyvena džiugia viltimi, kad gal net 2024 m. atsiras seniai lauktas dviračių takas Šakiai–Lukšiai. Šią žinią neseniai pranešė M. Tarnauskas, apžvelgdamas mūsų rajono perspektyvas. Viliamasi, kad jau kitais metais bus atliekami projektavimo darbai, o preliminariai 2024 m. bus nutiestas ir dviračių takas – iš viso numatomas šio tako ilgis apie 5 km 600 m. Kitos dominančios detalės dar kol kas nėra aiškios.

Iš tiesų, situacija visoje šalyje, apžvelgus visą 32-ejų metų laikotarpį, nėra pavyzdinė, nes dviračių infrastruktūros plėtra visur tebuvo epizodiška, o esama infrastruktūra nebuvo inventorizuota, nebuvo nustatyti prioretizavimo kriterijai, todėl šiandien poreikiai yra milžiniški. Vien prie valstybinės reikšmės kelių takų poreikis yra 3 tūkst. 800 km, prie vietinės reikšmės kelių – 460 km. Žemėlapyje objektai suskirstyti į trijų lygių prioritetus, vien pirmo prioriteto takų (jungtys su miestais) – 1 tūkst. 510 km. Pasak specialistų, 1 km dviračių tako kainuoja apie 300 tūkst. eurų. Šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių driekiasi 2 tūkst. km takų, dar 1 tūkst. km takų įrengta šalia vietinės reikšmės kelių. Iki 2035-ųjų numatoma abiejų kategorijų rodiklius pagerinti dar po 1 tūkst. km. Tam numatoma per 300 mln. eurų investicijų iš Europos Sąjungos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos. Prioritetiniais bus laikomi takai, esantys ir nusidrieksiantys miestuose ir priemiesčiuose. Prioritetai sudėlioti taip, kad kiekviena savivaldybė turėtų bent po vieną naują pėsčiųjų ir dviračių taką. Į tai ir yra orientuota valstybinės reikšmės keliuose esančios infrastruktūros vystymo idėja. Savivaldybių išskirtų aukščiausio prioritetinių takų bendras ilgis – 304  km. Pirmieji 150–200 km Lietuvoje turėtų nusidriekti jau per 2023–2024 metus.

Lina Morkūnienė