Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis: kiek naudos, o kiek bėdos?

Kaip pastebėjo Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Aušra Pavydienė (dešinėje), viena didžiausių sistemos ydų yra ta, kad nėra mechanizmų, užtikrinančių, jog apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį gavęs asmuo dalyvautų smurtinio elgesio keitimo programose. D. Pavalkio nuotr.

Prieš metus įsigaliojusi nauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija įnešė naujovę – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Gavusių orderį ir 15-ai dienų palikti gyvenamąją vietą priverstų asmenų rajone per pastaruosius metus nestigo, tačiau, kaip paaiškėjo pirmadienį vykusio Smurto artimoje aplinkoje komisijos posėdžio metu, pačioje tvarkoje spragų irgi netrūksta. Pavyzdžiui, kumščius į darbą paleidęs, orderį gavęs gyventojas savivaldybei gali atsieiti tiek, kiek... atostogos šiltuose kraštuose.

Kaip žinia, gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, orderį asmeniui skiria policijos pareigūnas, įpareigodamas smurtautoją laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos bei laikytis kitų numatytų draudimų – galimas smurtautojas apribojamas net ir tuo atveju, kai nepakanka duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą. Anot komisijai pirmininkaujančio vicemero Dariaus Jakavičiaus, per metus tokių orderių rajone išduota 256, ir nors juos gavę asmenys dažniausiai randa kur apsistoti patys, tačiau priešingu atveju sąskaitą gauna savivaldybė.

„Nežinau, ar 256 daug, ar mažai. Man atrodo, kad nemažai. <...> Dar yra visokių klaustukų, į kuriuos man nelabai kas gali atsakyt, kaip, pavyzdžiui, apgyvendinimas. Ar iš tikrųjų visoje Lietuvoje taip yra, ar neturėtų pats smurtautojas vis tik jausti atsakomybę ir pats už paslaugas susimokėti? Turėjome vieną atvejį rajone, kada apgyvendinome Vilkaviškyje ir sąskaita buvo pateikta savivaldybei. Gaunasi toks vos ne kelialapis“, – kalbėjo D. Jakavičius.

Kiek išsamiau statistiką pristačiusi savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, komisijos narė Aušra Pavydienė įvardijo ir šio „kelialapio“ sumą – kadangi mūsuose oficialiai apgyvendinimo paslaugas teikiančių institucijų ar organizacijų kol kas nėra, tad už vienkartinę paslaugą Vilkaviškio savivaldybei paklojome daugiau nei 800 eurų.

smurtautojams laikinaiOrderį gavę asmenys laikiną prieglobstį galės surasti VšĮ „Namai visiems“. Anot organizacijos vadovės Giedrės Šedbarienės, ruošiamose patalpose (nuotraukoje) vienu metu tilps du asmenys, o paslaugos kaina nakčiai bus 34 eurai. Pagal dabartinę tvarką šią sumą turės dengti savivaldybė. D. Pavalkio nuotr.

Tiesa, dar nuo praėjusių metų kalbėta, kad laikino apnakvindinimo paslaugą mūsų savivaldybėje galėtų teikti VšĮ „Namai visiems“. Ir nors posėdyje dalyvavusi organizacijos darbuotoja Jurga Raškauskienė patikino, jog visos reikiamos akreditacijos turėtų būti gautos jau rugpjūtį, tačiau komisijos narių gretose pasklido šiokie tokie nuogąstavimai – kol savivaldybės lėšomis apmokama paslauga vietoje teikiama nebuvo, daugeliui jos ir nereikėjo, tačiau kai laikina pastogė bus čia pat, ar neatsiras kur kas daugiau norinčių ja pasinaudoti?

„Kai bus kur apgyvendinti, gali būti, kad atsitiks taip, jog kažkam net ir patiks. Turi būti kažkokios pasekmės. <...> Numatyta, kad savivaldybė turi užtikrinti, apmokėti. Kaip suprantu, nėra draudžiama, kad būtų vykdomas išieškojimas už tą paslaugą“, – galimą išeitį siūlė Šakių policijos komisariato viršininkas Aušrys Kvederevičius.

Kad tokia praktika ydinga, pabrėžė ir Marijampolės apskrities moters veiklos centro vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė, pateikusi užsienio pavyzdžių. Anot jos, daugelyje šalių orderis galioja šešias ar septynias dienas, svetur nustatytas ir racionalus finansavimas – atsižvelgiant į asmens pajamas jis arba susimoka pats, arba nustatomas ribotas nemokamų apnakvindinimų skaičius.

Nors niekas nesuabejojo įstatymo reikalingumu, tačiau spragų galiojančioje tvarkoje atrasta ir daugiau. Viena esminių – šios priemonės veiksmingumas, mat nors ir numatytos smurtinio elgesio keitimo programos, bet, kaip pastebėjo A. Pavydienė, jų įgyvendinimui nesukurti jokie mechanizmai. Pavyzdžiui, pagalbą smurtavę asmenys gali gauti tik tais atvejais, kai jos nori ir prašo patys – kaip galima numanyti, tokių praktiškai neatsiranda.

A. Blauzdžiūnienės teigimu, Šakių rajono savivaldybėje net 33 smurto atvejai buvo pakartotiniai. Anot jos, kol su gavusiais orderį nebus dirbama privaloma tvarka, tikėtis, jog problema išsispręs – naivu.

„Matome ir susiduriame, kad nėra valstybinės politikos, padaryto plano. Ką reiškia rekomendacija smurtautojui elgesio keitimo programoje dalyvauti? Nieko. Niekas nenori. <...> Mes, kaip specializuoti pagalbos centrai, iš ministerijos reikalaujame, kad būtų privalomas elgesio keitimas. Mes kas mėnesį su viceministre jungiamės į nuotolinius posėdžius, aiškiai matome ir sakome, kad moterys vis dar linkusios atleisti smurtautojams, o smurtas kyla iš smurtautojų – reikia dirbti su jais, kad jie keistųsi. Prevencija – tai svarbiausias dalykas dirbant su smurtautojais“, – tikino A. Blauzdžiūnienė, o jai pritardama linksėjo A. Pavydienė.

Susiduriama ne tik su pačių smurtautojų noro keistis stygiumi, bet ir kitais posėdžio metu aptartais sklandų procesą ir produktyvų darbą trikdančiais techniniais aspektais. Ar įstatymo leidėjai šias spragas kada nors ištaisys – parodys laikas. Kol kas turime tik statistiką, kuri suponuoja tiek džiuginančias, tiek neraminančias tendencijas.

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šakių rajone Indrė Jurjonienė informavo, jog 2024 m. iš viso gauti 98 pranešimai dėl fizinio, psichologinio, seksualinio smurto ar vaiko nepriežiūros. Pasak patarėjos, praėjusiais metais tokiu pat laikotarpiu jų būta 145.

Skaičių pažėrė ir A. Kvederevičius. Kaip jis pastebėjo, jau treti metai pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje daugėja kaimiškose vietovėse – jei prieš trejus metus jų buvo 65–67 proc., tai per šį pusmetį (nuo sausio iki liepos 1 d.) 75 proc. pranešimų, susijusių su smurtu, gauti iš kaimiškų vietovių. Auga ir smurtaujančių neblaivių asmenų skaičius – pernai tokiu pat laikotarpiu jų būta penki, o šiemet – 14.

Vis tik yra ir dėl ko džiaugtis.

„Šiemet bendruoju pagalbos numeriu gauta 323 pranešimai ir pradėta 40 teisminių procesų – t. y. apie 12,5 proc. Šis procentas eina į džiuginančią pusę, pradedama mažiau ikiteisminių tyrimų. Galbūt čia galima matyti orderio įtaką. Pernai metais procentai buvo tokie – pranešimai apie smurtą 15 proc. sudarė, o ikiteisminių tyrimų pradėta 23 proc. nuo visų pranešimų“, – kalbėjo A. Kvederevičius, suminėjęs ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį liečiančią statistiką. Anot jo, šiais metais (iki liepos 1 d.) mūsų rajone išduoti 183 orderiai, tuo metu visoje apskrityje – 1 tūkst. 302.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Vasario 16-oji. Kas šiandien mums yra laisvė?

klausimelis 02 14Elena iš Keturnaujienos:

Svarbi mums ši diena. Ir vėliavą išsikeliame. Iš kaimo nuvykti į renginį greičiausiai nepavyks. Žiūrėsiu renginius per televizorių. Kas man yra laisvė? Kur noriu, ten einu. Vaikai gali į užsienį laisvai važiuoti. Nors mes esame laisvi, bet jaudina karai, vykstantys pasaulyje. Kai Ukrainoje nekaltai žmonės žūsta. Daug negatyvių žinių ateina iš televizijos. Saugoti laisvę turim. Pirmiausiai patys žmonės turim nesipykti. Ir kad nebūtų karo. 

klausimelis 02 14 2

Lilija iš Lukšių:

Švęsime Lietuvos gimimo dieną. Manau, būtina minėti, dalyvauti renginiuose. Šiuo metu visą dėmesį kreipiame į šalis, kur karai vyksta, o savo šalies šventes pamirštam. Gerbkime ir mylėkime Lietuvą. Jei ne mes, tai ir Lietuvos nebūtų. Man laisvė, kad nebijau nieko: galiu saugiai vaikščioti, laisvai reikšti savo mintis ir nuomonę, parduotuvėje nusipirkti tai, ko noriu. Spalvos atsirado, anksčiau pilka kasdienybė buvo. Ir žmonės linksmesni. O nerimas visada buvo: senoliai pergyveno karą, mus atominiu karu gąsdino.

europos pulsas350px

radarom350px 
 
nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
svietimo forumas 300x600 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.