Šakius drebina milžiniško masto skandalas: per valdiškas prieigas prasibrauta prie didžiulio kiekio jautrių duomenų, tarp šimtų nukentėjusiųjų – rajono vadovai, jų šeimų nariai, įskaitant vaikus. Asmens duomenimis, naudodamasi per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) pasiekiamais registrais, neteisėtai domėjosi Savivaldybės administracijos darbuotoja, tai truko ne vienerius metus. Pažeidimai buvo atskleisti pačioje Savivaldybėje, dabar juos narplioja teisėsaugos institucijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija griežtina prieigos prie asmens duomenų tvarką.
Kyla labai rimtų įtarimų
Žinia apie neteisėtas asmens duomenų peržiūras rajono vadovus pasiekė dar birželį, tačiau buvo laikoma už uždarų durų.
Ji sprogo tik praėjusį penktadienį, kai šimtai gyventojų – ne tik Šakių, bet ir kitų rajonų – gavo laiškus iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Kiekvienas adresatas asmeniškai informuotas apie jo asmens duomenų saugumo pažeidimus, nurodant, kada ir kokiuose registruose tie duomenys buvo peržiūrėti.
Vienas iš jų, Jurbarke gyvenantis vyras, sutiko pasidalinti laiško turiniu bei mintimis, kurias jis sukėlė, bet pageidavo išlikti anonimiškas.
„Laiškas privertė labai sunerimti. Tokius pat gavo dar trys mano pažįstami, vienas iš jų kaunietis, nieko bendra neturinti nei su tomis seniūnijomis, kuriose buvo atliktos neteisėtos peržiūros, nei su pačiais Šakiais. Visų trijų, taip pat ir mano paties atveju, tikrinti ir vaikai“, – atskleidžia vyras.
Iš laiške pateiktos lentelės jurbarkiečiui paaiškėjo, kad jo duomenys peržiūrėti trijuose su SPIS susietuose registruose – „Sodroje“, „Regitroje“ ir Gyventojų registre, pastarajame – ir jo dukters. Visos peržiūros atliktos 2022 m. liepą. Vėliau, pats prisijungęs prie šių registrų, jis pamatė, kad tokio pat dėmesio buvo sulaukęs ir 2020-aisiais.
Ministerija jurbarkietį informavo, kad dėl šios situacijos kreiptasi į Generalinę prokuratūrą ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Savo ruožtu vyras parašė pareiškimą policijai prašydamas įtraukti jį į ikiteisminį tyrimą kaip nukentėjusįjį. Šis statusas leistų jam gauti informaciją apie tyrimą, be kita ko – ir apie tai, dėl kokių priežasčių duomenys buvo rinkti būtent apie jį ir jo nepilnametį vaiką bei kur tie duomenys panaudoti.
„Tikrai nemanau, kad galėjau būti kažkuo įdomus tiesiogiai – gyvenu kitame rajone, nesu susijęs su tomis seniūnijomis, kuriose tas darbuotojas vykdė savo veiklas. Tad arba buvo kažkieno paprašyta rinkti duomenis, arba jie galėjo būti parduoti. Tada kyla klausimas – kam ir kokiu tikslu? Gyvename labai neramiais laikais, galima sakyti, karo papėdėje, mano veikla susijusi su ukrainiečių palaikymu, tad pamąstymų yra įvairiausių“, – kelia versijas pašnekovas.
Jis beda pirštu ir į Šakių rajono savivaldybės administraciją: šis atvejis parodo, kad darbuotojai, prieinantys prie jautrių duomenų, čia nėra kontroliuojami arba tas darome aplaidžiai.
„Ministerijos laiške rašoma, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos darbuotojus tas faktas sukrėtė. Bet man tai nesuteikia ramybės ir paguodos, nes pačioje savivaldybėje turi būti vykdoma prevencija, kad tokie veiksmai nebūtų įmanomi“, – tikina jurbarkietis, pabrėždamas, kad tokie veiksmai pažeidžia ne tik teisę, bet ir jo, kaip duomenų subjekto, teises.
Jam rūpi dar vienas klausimas: koks yra socialinio darbuotojo veiklos efektyvumas, jei jis darbo metu peržiūri šimtų asmenų duomenis? Šio atsakymo jis taip pat tikėtųsi iš Šakių savivaldybės.
Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis (stovi) dar rugpjūtį seniūnų pasitarimo metu įspėjo seniūnus atsargiau elgtis su asmens duomenimis ir prasitarė, kad savivaldybė turi su šiuo pažeidimu susijusį nemalonų įvykį. „Draugo“ archyvo nuotr.
Direktorius: pratikrino ir mane
Kalbos apie savivaldybėje vykstančius negerus dalykus rajone pradėjo sklisti dar vasarą. Rugpjūtį savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis į pasitarimą sušauktiems seniūnams užsiminė apie nemalonias situacijas ir prašė atsargiau žiūrėti į asmens duomenų apsaugos reglamentavimą. Jis pabrėžė, kad tai jautri sritis.
„Pratikrino ir mane, ir visus kitus rajono vadovus bei jų šeimos narius“, – šiandien jau atvirai kalba V. Ižganaitis.
Direktorius atskleidžia, kad neteisėtai po registrus naršė socialinė darbuotoja, dirbusi dviejose rajono seniūnijose. Prieiga prie SPIS jai buvo suteikta vykdyti tiesiogines darbo funkcijas, pavyzdžiui, surinkti informaciją apie asmenį, kuris kreipiasi dėl išmokų ar norėdamas gauti socialines paslaugas. Tačiau darbuotoja peržengė savo įgaliojimų ribas ir, prisijungdama per SPIS, ieškojo asmenų, kurie nebuvo susiję su darbo funkcijų vykdymu, duomenų.
„Seniūnai ją gina, apibūdina kaip puikią darbuotoją, bet lįsti prie asmens duomenų – didžiausias prasižengimas. Administracijoje visi esame informuoti dėl asmens duomenų apsaugos, ji taip pat tą tvarką žinojo, nepaisant to, šiurkščiai ją pažeidė. Kokiu tikslu? Galbūt tiesiog iš smalsumo, bet neatmeskime galimybės, kad vykdydama kieno nors užsakymą“, – svarsto V. Ižganaitis.
Nukentėjusiam vicemerui – ir kritikos strėlės
Teisėtvarkos akiratyje atsidūrusi Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotoja (redakcijai pavardė žinoma) nebedirba nuo birželio vidurio. Ji atleista už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
„Socialinės paramos skyriaus vedėja pamatė, kad yra asmens duomenų nutekėjimas, ir mus informavo. Tada paprašiau, kad ji pažiūrėtų, ar nėra tikrinti mano paties asmeniniai duomenys. Deja, pamatėme, kad buvau tikrintas tiek aš, tiek mano šeimos nariai“, – sako į pavaldinės tinklus taip pat įkliuvęs vicemeras Darius Jakavičius.
Vicemero duomenų ieškota tiek „Sodroje“, tiek Gyventojų registre, vadinasi, buvo atskleisti itin jautrūs duomenys. Jis neslepia tada pasijutęs labai nesmagiai. Bet šį pirmadienį situacija atsisuko prieš jį patį – laiškus iš ministerijos gavę gyventojai vicemerą ėmė atakuoti skambučiais, reikalaudami paaiškinimų dėl duomenų nutekėjimo.
„Sistema yra uždara, ir tai, kaip su ja dirbama, yra tik paties socialinio darbuotojo sąžinės reikalas. Juk jis pasirašo pasižadėjimą. Deja, ši darbuotoja tą pasižadėjimą pažeidė. Pranešus skyriaus vedėjai, kvietėmės ją pokalbiui. Ji prisipažino, kad tai darė. Mūsų IT specialistas patvirtino faktą, kad buvo masinis jungimasis. Iškart informavome SPIS valdytoją Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Atgalinį ryšį gavo visa Lietuva – įdiegti papildomi prieigų apribojimai, įvesta vidinė patikra, kiekvieną metų ketvirtį prevenciškai peržiūrint 20 procentų prisijungimų. Iškart pranešėme ir teisėsaugai“, – kokių veiksmų buvo imtasi, aiškina D. Jakavičius.
Tiesa, nors nusižengusi darbuotoja jau atleista, ji tebesiaiškina santykius su buvusiu darbdaviu. Savivaldybės sprendimą moteris apskundė Darbo ginčų komisijai reikalaudama sušvelninti straipsnį, pagal kurį ji atleista iš darbo. Vicemeras tikina, kad sprendimas nebus keičiamas, apginti jį – administracijos prestižo reikalas.
„Ji buvo puiki specialistė, socialinių darbuotojų, dirbančių seniūnijose, grupės lyderė. Aktyvi, pozityvi, visur jos buvo daug. Ir va – toks bumpt. Mes visi nesuprantame, kas žmogui atsitiko. Tačiau žinant šios situacijos mastą, taip pat žmones, kurie buvo patikrinti, kyla klausimas, ar tikrai tai tik, suvalkietiškai tariant, ciekaunumas. Ar tai tik nebuvo kažkieno pavedimų vykdymas?“ – svarsto vicemeras.
Gresia net laisvės atėmimas
„2024 m. liepos 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį“, – informavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Pociūtė.
Tyrimas pradėtas gavus Šakių rajono savivaldybės mero Raimondo Januševičiaus pareiškimą, jog Šakių rajono savivaldybės administracijos darbuotoja, nors ir buvo įspėta dėl pareigos užtikrinti asmens duomenų konfidencialumą, nepažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, tikrino ir rinko informaciją iš valstybinių registrų apie Šakių rajono savivaldybės gyventojus be jų žinios ir sutikimo.
Šiuo metu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Už šios nusikalstamos veikos padarymą Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Deividas iš Keturnaujienos:
