Nuo liepos mėnesio Plieniškių ir Prūselių (Šakių sen.) kaimuose dingsta prie būdų pririšti nedideli kiemsargiai šunys. Praėjusią savaitę šuns neteko Plieniškių kaimo gyventojas Simonas Aušiūra. Panašu, kad į gyventojų šunis įsisuko vilkai.
Plieniškių kaime vos aštuonios sodybos. Kone kiekvienoje – po augintinį. Praėjusį penktadienį užsukus pas šio kaimo gyventoją S. Aušiūrą, šis rodo tuščią šuniuko Čipo, kurį užsiaugino nuo mažens, būdą bei sako, kad šuo mįslingai dingo prieš tris paras, liko tik grandinė.
„Šunelis buvo pririštas prie būdos, bet galėdavo pasiekti ir užtvartėje esantį tvenkinį. Naktį išgirdau jo lojimą. Atsikėliau. Pasišviečiau su prožektoriumi. O Čipas tik uodžia orą. Ir visi kaimo šunys lojo. Nieko įtartino nepamatęs, nuėjau miegoti. Ryte atsikeliu – lenciūgas tik kybo. Šuns tiesiog nebebuvo prie grandinės. Iš pradžių galvojau, gal šuo atsisegė, nutrūko nuo grandinės, bet atidžiau apžiūrėjęs radau pėdą, visgi esu medžiotojas. Tuomet abejonių nekilo – tai tikrai vilko paliktas pėdsakas. Tai vilko darbas“, – nemaloniomis įžvalgomis dalijosi Simonas.
Plieniškių kaimo gyventojas Simonas Aušiūra prieš savaitę taip pat neteko šuns, rado ir vilko pėdsaką, sako šių plėšrūnų šiame krašte yra. Pats būdamas medžiotojas dar prieš kelis dešimtmečius sumedžiojo vilko patelę, nuo kurios anuomet nukentėjo ne vieno gyventojo gyvūnai. D. Pavalkio nuotr.
Kone 50 metų medžiojantis S. Aušiūra tvirtina, kad vilko pėdsakų aplink Plieniškius žiemą nuolat randa.
„Esu prieš daugelį metų šituose kraštuose sumedžiojęs vilko patelę. Penkerius metus sekiojau. Plėšikaudavo apylinkėse, ne vieną veršiuką yra papjovusi“, – rodydamas trofėjų pasakoja Simonas ir priduria, kad kaimynai po vilkų išpuolio rišamus šunis dabar nakčiai uždaro, kiti laikomi voljeruose ar namuose.
„Dabar naktį ramybė. Neišgirsi kaime jokio šuns amtelėjimo“, – sako Simonas.
Panašu, kad pilkis ar keli šiame krašte šunis pjauna nuo vasaros. Iš gyventojų pasakojimų net sunku atsirinkti, kada prasidėjo vilkų puota. 
D. Pavalkio nuotr.
Užsukam į gretimą Prūselių kaimą pas Zitą Ilgūnaitienę. Moteris pasakoja, kad mylimo anūkės šuns Murzos pasigedo po lietingos nakties dar vasaros viduryje. Šuo dingo su visa grandine.
„Jis tarsi išnyko. Šuniuko visur ieškojom. Paskelbėm apie jo dingimą socialiniuose tinkluose. Šuo buvo čipuotas. Galvojom, jei pabėgo, radę žmonės mus informuos. Deja, iki šiol augintinis taip ir negrįžo“, – sakė Z. Ilgūnaitienė.
Už kelių šimtų metrų užsukam į dar vieną Prūselių kaimo sodybą. Pasitikusios čia gyvenančios moterys su ašaromis akyse pasakoja apie dingusį augintinį Meškį. Sodyboje liko dar du šunys. Gyventoja Sigutė detaliai prisimena vilkų siautėjimą rugpjūčio viduryje.
„Prieš kelias naktis girdėjau, kaip prie Plieniškių kapų, nuo tos pusės vilkai kaukė. O iš penktadienio į šeštadienio naktį vaikai sugrįžę buvo. Sūnus grįžo apie pusė antros nakties, vėl toks dar sujudimas buvo, kieme kelios mašinos stovėjo. Duktė išvedė į lauką kitą augintinį. Ir visi atsigulėm miegoti. Praėjo vos keliolika minučių, išgirdau lyg šuns urzgimą, nes langas atdaras buvo. Šokau iš lovos. O prie būdos pririšto šuns jau nėra. Girdžiu – kažkas šlama už kelio esančių runkelių lauke. Pabijojau paskui eiti, tik ryte apžiūrėjau, bet šunelio jau neradau“, – detales pasakoja Sigutė pridurdama, kad suprato, jog tai vilkų darbas, nes buvo girdėjusi apie plėšrūnų puotas kaime. 
Ryte prie būdos kaimyno šuns nerado ir Plieniškių kaimo gyventoja Dalė, sako naktį girdėjusi tik šunelio cyptelėjimą. D. Pavalkio nuotr.
Jos mama, garbaus amžiaus moteris Eugenija Petrašiūnienė pasakojo, kad jokių kovos, kraujo žymių prie būdos ryte nerado, tik išvartytus laukuose runkelius.
„Labai mylėjau Meškį. Išeinu dabar prie jo būdos. Ašarą tik nubraukiu... Nesuprantu, kodėl neleidžia tų vilkų medžioti?“ – svarsto senjorė pridurdama, kad su dukra dar norėtų įsigyti augintinį, bet jau galvoja apie voljero įrengimą.
Važiuojam toliau vilkų pėdsakais. Stabtelim prie greta Plieniškių kapinių esančio namo. Čia taip pat dingo gyventojo Jono šuo. Jo nerandam namuose, bet mus pasitinka kaimynė Dalė.
„Prieš maždaug pusantro mėnesio, naktį, apie antrą valandą, išgirdau tik – cypt... Ir nutyko. Pabūgau naktį išeiti į lauką. Ryte matau – grandinė nutraukta, šunelio nėra. Apie tai informavau jo šeimininką“, – pasakoja moteris.
Toliau vykstam į atokesnius Plieniškių kaimo vienkiemius. Viename jų sutikta gyventoja sako dar vasarą netekusi augintinės, vardu Mergikė, bei rodo mielos kalytės nuotrauką.
D. Pavalkio nuotr.
„Kalytė gyveno atvirame voljere, pririšta grandine. Neradau ryte, kai ėjau pašerti. Jokio triukšmo naktį negirdėjau. Radau tik lenciūgą, nutrūkusį per sukutį. Ieškojau, apvažinėjau visą kaimą. Jeigu ir nutrūkdavo augintinė, niekada iš kiemo neišbėgdavo. Kieme buvo pririštas dar vienas šuniukas“, – prisimena sodybos šeimininkė Diana.
Dar važiuojame ir iki pamiškėje gyvenančio Kazimiero Ūso sodybos.
„Mačiau žiemą, prabėgo du vilkai...“ – teigia gyventojas.
Šakių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė sakė, kad šiemet dėl kompensacijų už vilkų padarytus nuostolius į šį skyrių kreipėsi vienas gyventojas birželio mėn., nes neteko dviejų avių Lekėčių sen., ir vienas iš Kidulių sen. rugpjūčio mėn. dėl papjautos avies.
Benita iš Kudirkos Naumiesčio:
