Net ir baksnojant į akivaizdžias klaidas, tarybos nariai leido traukiniui judėti toliau

Kvartalo, kur numatyta prekybos centro statyba, atstovas Ignas Duoba (centre) savo poziciją bando apginti ne pirmą kartą, jo pusėn stoja opozicija ir mažumos atstovai, tačiau valdančiųjų, kurie įsitikinę, kad procesai turi judėti toliau, yra daugiau. G. Bernotienės nuotr.

Su prekybos centro „Lidl“ atsiradimu susiję klausimai kiekvienąkart sukelia didžiules valdančiųjų ir opozicijos rietenas, susiskaldžiusi šiuo klausimu ir visuomenė bei kvartalo, kuriame numatyta statyba, gyventojai. Penktadienį vykusio tarybos posėdžio metu vietos gyventojas Ignas Duoba prašė nepritarti dėl klaidų akis badančiam bendrojo plano koregavimui ir neformuoti absurdiškos praktikos, kai užsigeidus vienam investuotojui į gyvenamąjį kvartalą spraudžiamas prekybos centras ir niekas neapsaugotas, kad tokia praktika mieste nesikartos. Visgi kita pusė įsitikinusi, kad kaip tik atstovauja didesnei daliai rinkėjų ir sako „taip“ prekybos centro atėjimui.

Kaip informavo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Jurgita Bosikienė, gautas Statybos inspekcijos pritarimas tolimesniems procesams vykdyti, tad tarybos prašyta pritarti Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema koregavimui. Tačiau visuomenės atstovas Ignas Duoba, dalyvavęs ne tik tarybos, bet ir Ūkio ir verslo komiteto posėdžiuose, prašė kaip tik to nedaryti, nes „taryba šiuo sprendimu parduoda 18 ar kiek kvartalų vienam komerciniam subjektui ir tai nuguls į koreguoto plano žemėlapį“. Ir tai, anot jo, sukuria precedentą, kad ateityje bet koks investuotojas galės tik pabaksnoti savivaldybei į norimą teritoriją ir savivaldybė tenkins šiuos norus.

Kaip žinia, koreguojama vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji funkcinė zona, esanti tarp V. Grybo, V. Kudirkos ir J. Staugaičio gatvių Šakiuose, kur galės atsirasti bemaž 2500 kv. m prekybos centras, konkrečiai šiuo atveju – „Lidl“.

I. Duoba, kurio pusėn stojo ir savivaldybės mažumos atstovai, baksnojo į klaidas dokumentuose ir teigė, kad kylantys klausimai ne tik kad „neįneša aiškumo“, bet priešingai – „kelia daug klaustukų dėl skaidrumo“. Pavyzdžiui, vienas iš neatitikimų, kad buvo neatsižvelgta į gyventojų išreikštą pageidavimą, jog koreguojamoje 3,6 ha teritorijoje gyventojams būtų leidžiama ne iki 100, o iki 1000 kv. m komercinė veikla. Dar Ūkio ir verslo komitete susizgribta, kad „tai techninė klaida ir trūksta nuliuko, nors apie tai kalbėta dar gegužę vykusiame viešame sprendinių pristatyme.

lidl tarybos posedis 4Nors klausimą dėl bendrojo plano koregavimo pristatinėjo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Jurgita Bosikienė, opozicija replikavo, kad tribūnoje turėtų stovėti ir raudonuoti plano rengėja, „Sostinės studija“ vadovė, mat procesų iniciatorė išties ne savivaldybė. G. Bernotienės nuotr.

„Mums techninė, bet gyventojams gal ta klaida esminė“, – sakė tarybos narys Artūras Varankevičius, kuriam pritardami kolegos retoriškai teiravosi, o kiek klaidų gali būti likę, jei dokumentas tarybos nariams į sistemą įkeltas nebuvo, jį rasti elektroninėje erdvėje irgi misija kone neįmanoma, tad ir neaišku, kokios korekcijos jame atliktos, o kas galimai ir liks nepataisyta.

„Koks čia teisinis nihilizmas vyksta?“ – stebėjosi opozicijos lyderis Edgaras Pilypaitis, teiravęsis, ar kolegos tikrai žino, už ką balsuoja.

I. Duoba komiteto posėdyje teiravosi, kaip vertinti, jei dar birželio 6 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) aplinkos poveikio vertinimui nepritaria, „tačiau tą pačią dieną savivaldybės administracija prašo pratęsti derinimą, nes nepritarimo motyvai netinkamai motyvuoti. Tai suprantu, kad projekto rengėjui nepatinka atmetimo motyvai. <...> Birželio 7 d., po vienos dienos, staigiai suderintos sąlygos be jokios papildomos informacijos“, – klausimus keliančius niuansus dėstė I. Duoba ir teigė, jog akivaizdu, kad dokumentas parengtas neatsakingai, jame neturėtų būti jokių dviprasmybių, o kyla klausimų apskritai dėl proceso skaidrumo, nors atsakingo skyriaus vedėja aiškino, kad procesai kaip tik akylai stebimi, skundžiami ir skaidriau esą būti negali.

Anot opozicijos lyderio, dokumente lieka sakinys, kuriame net priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos adresas neteisingas ir nurodytas tas, kur įsikūrusi savivaldybė, tad sarkastiškai svarstė, „kad greičiausiai Vedegiui (Gintautas Vedegys – savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas – red. past.) reiks šokt į prūdą, prisisemti kibirais ir taip Kudirkos gatve lėkti 70 km/h greičiu“.

„Va tokį dokumentą mes tvirtinam. Tų klaidų ir dėl stovėjimų aikštelių, ir dėl NVSC reikalavimų yra daug. <....> Ar turime tiek gėdos prieš mūsų žmones kelti ranką už dokumentą, kuris net ne mūsų. <...> Čia turėtų stovėti ne Bosikienė, o gerbiama Kažienė (plano rengėja, UAB „Sostinės studija“ direktorė Andželika Kažienė – red. past.) ir prieš miesto gyventojus ir mus raudonuoti dėl neatitikimų ir paaiškinti“, – sakė E. Pilypaitis, mat dabar savivaldybė „privataus investuotojo interesą pristato kaip savo“, nors procesus inicijavo „Lidl“, o viešai nekart įvardinta, kad tai „keli fiziniai asmenys“, sudarę preliminarias sutartis dėl sklypų pardavimo.

Beje, I. Duoba irgi viešai svarstė dėl planavimo dokumentų rengėjo parinkimo, kuris buvo parinktas ne viešojo pirkimo būdu.

„Administracijos direktorius leido pasirinkti norimą planavimo dokumento rengėją ir juo tapo „Sostinės studija“ ir konkrečiai direktorė A. Kažienė. Taip išeina, kad privatus juridinis asmuo inicijavo mūsų miesto bendrojo plano koregavimą, susirado kitą privatų asmenį, kuris parengė dokumentus ir dar gražiau – su klaidomis. <...> Jeigu savivaldybei toks svarbus plano koregavimas, kodėl tuo pati nesirūpina? <...> Tai dabar ar bet kuris asmuo gali pateikti savo parengtą teritorijų planavimo dokumentą ir savivaldybės taryba taip paprastai jį patvirtins?“ – retorinius klausimus kėlė I. Duoba, tačiau tiek meras, tiek J. Bosikienė nekart vykstant diskusijoms teigė, kad „niekas nedraudžia kreiptis į teismą“, beje, ką dalis gyventojų ir daro, mat dėl vykstančių procesų nekart kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

Tad būtent teismų sprendimų ragino palaukti tarybos narė Rima Rauktienė ir teigė, kad tai, rodos, normali praktika. Meras replikavo, kad opozicija suinteresuota, kad tik ir būtų laukiama ir nieko nedaroma. Tarybos narė Aušra Jakavičienė svarstė, kad nesvarbu, koks sprendimas bus, vis tiek jis vienai iš suinteresuotų pusių nepatiks. Ričardas Lekavičius projektą apskritai vadino tragišku ir kalbėjo apie tai, kad rinką iškreipia ir neadekvačiai iškelta kaina už norimus sklypus. Ilona Šeflerienė teigė: „Turim būti drąsūs, negalim būti neutralūs“ ir kalbėjo, kad be ginčių tarybos nariai geba balsuoti tik už socialines paslaugas, už senelių priežiūrą.

„Koks tas mūsų miestas? Kokia ta mūsų ateitis?“ – svarstė ji ir teigė mananti, kad tai ji, balsuodama už, atstovauja didesnę gyventojų pusę.

Posėdžio metu prisiminta ir apklausa, kurioje didžioji dalis gyventojų pasisakė už prekybos centro „Lidl“ Šakiuose atsiradimą, nors kita pusė irgi rengė savo apklausas ir viešino skaičius, kad 659 gyventojai pasisako prieš prekybos centrą minėtoje vietoje.

Po nemenkų diskusijų Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema koregavimui pritarta 12 valdančiųjų atstovų balsavus už, šeši tarybos nariai susilaikė (Vaidas Balčiūnas, Gerda Dobrovolskytė, Rasita Grincevičienė, Violeta Simonavičienė, Valdas Stankūnas), keturi balsavo prieš (Dainius Grincevičius, E. Pilypaitis, A. Varankevičius, R. Lekavičius). Kristina Geršvaltaitienė šiuo klausimu apskritai nusišalino ir salę svarstant šį klausimą buvo palikusi. Tad kaip bebūtų, procesai, daugumai pritariant, judės toliau.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar vartojate mūsų krašte pagamintą produkciją?

klausimelis 12 03Aušra iš Valenčių:

Užsukam į „Laimę“ pyragų. Vyras iš vietinės įmonės dažnai perka šakočius. Taip pat ir raugintus kopūstus. Kokybė pasiteisino, todėl ir perkam. Rečiau nusiperkam vietoje gaminamo aliejaus. Dažnai iš anksto užsisakom norimos produkcijos. Apie pirtininkų teikiamas paslaugas ne itin žinau. Baldininkų paslaugomis taip pat netekę naudotis. Galbūt daugiau naudojuosi grožio paslaugomis, dauguma žmonių – autoservisų. 

klausimelis 12 03 2

Rasa iš Šakių:

Taip, perku. Kepyklos „Rugelis“ gaminius, mėgstam Juškų raugintus kopūstus. Dažniausiai produkciją įsigyjam iš pačių gamintojų, jų įmonėse. Perkam todėl, kad esam išbandę, pavyzdžiui, kopūstus. Nuvežam net artimiesiems. Prekybos centruose renkamės labiau mūsų krašte pagamintą produkciją. Tai sveikesnis, kokybiškesnis maistas. Be abejo, naudojamės grožio specialistų, odontologų paslaugomis. Tiesa, nei pirtininkų, nei baldininkų paslaugomis neteko pasinaudoti.

europos pulsas350px

IDLT240726 MA2022baneriai300x600

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
duarto baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.