Neramus ir įtemptas geopolitinis laikas diktuoja kitokių sprendimų poreikį, tik klausimas, kiek tiems kitokiems sprendimams esame pasirengę. Penktadienį vykusio savivaldybės tarybos posėdžio metu irgi paliesti saugumo bei gynybos klausimai. Tad kas siūloma, kas jau padaryta ar ketinama daryti?
Vienas pirmųjų šia tema prabilo opozicijos lyderis Edgaras Pilypaitis. Jis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos savivaldybės taryboje vardu pateikė kreipimąsi dėl krašto gynybos finansavimo ir teigė, kad vis labiau aiškėja, jog europinis blokas privalo konsoliduotis ir realiais veiksmais stiprinti savo gynybinius pajėgumus, nes kliautis pagalba iš šalies – nebeapdairu. Jis pasidžiaugė, kad Lietuva per praėjusį penkmetį sugebėjo gynybos finansavimą padvigubinti ir šiandien jis viršija 3 proc. BVP šalies biudžete. Ambicinga pavadino ir šalies vadovo įvardytą 5–6 proc. ribą, bet pridūrė, jog akivaizdu, kad pavienėmis iniciatyvomis, vienkartinėmis injekcijomis ar tik skolindamiesi tokio tikslo nepasieksime, tad pateikė siūlymą prie gynybos finansavimo nuo gyventojų pajamų mokesčio prisidėti ir savivaldybėms.
Opozicijos lyderis Edgaras Pilypaitis (kairėje) frakcijos vardu pateikė siūlymą tarybos nariams bei Lietuvos savivaldybių asociacijai, kad prie šalies gynybos ir saugumo galėtų prisidėti kiekviena savivaldybė tam tikra dalimi nuo gyventojų pajamų mokesčio. Meras Raimondas Januševičius pasiūlymą turi pačiam opozicijos lyderiui ir priduria, kad sprendimus priima tarybos nariai. D. Pavalkio nuotr.
„Šiandien patvirtintame Šakių savivaldybės biudžete numatoma, kad gyventojų pajamų mokesčio surinkimo planas (o tai yra pagrindinės savivaldybių pajamos) didės beveik pusketvirto milijono eurų suma ir sieks 31 milijoną 415 tūkstančių eurų. Beje, jau kelis metus iš eilės stebima tendencija šį planą viršyti (2024 m. jis viršytas beveik 2 milijonais eurų). Neabejotinai toks augimas yra sąlygotas mūsų iškovotos laisvės, nepriklausomybės ir demokratijos, ką privalome apginti. Manome, kad šiuo grėsmingu laikotarpiu savivaldybės būtų pajėgios dalimi šių lėšų prisidėti prie bendro šalies gynybos finansavimo“, – teigė E. Pilypaitis ir siūlė artimiausiame Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavime šią mintį apsvarstyti ir Vyriausybei pasiūlyti konkretų procentinį dydį nuo savivaldybių renkamo gyventojų pajamų mokesčio 2026 m. valstybės biudžete.
„Esame įsitikinę, kad Lietuvos žmonės, suprasdami situacijos rimtumą ir svarbą, palaikys ir sveikins tokią iniciatyvą, nes tai bus tvarus ir svarbus jų indėlis į mūsų visų saugumą ir gynybą“, – įsitikinęs opozicijos lyderis.
Visgi kiek vėliau šią idėją „Draugui“ komentuodamas meras Raimondas Januševičius pasiūlymą turėjo pačiai TS-LKD frakcijai.
„Siūlyčiau TS-LKD frakcijai, ar jie nematytų tokios galimybės iš tarybos nario mokos fondo. Siūlyčiau tegul jie septyni pirmiausiai pasitaria, galima siūlyti ir visiems, nes bendrai tarybos darbui užtikrinti biudžete numatyta beveik 364 tūkst. eurų. Manau, ženkli suma. Galima ir iš kitų programų, bet tada tarkimės, nuo ko nuimame – nuo infrastruktūros, švietimo, sporto?“ – svarstė meras.
O štai žodžio po posėdžio pasiprašęs Seimo narys Darius Jakavičius neapsiėjo be politinių replikų bei apgailestavo, kad „politinė jėga paskutinius ketverius metus Lietuvai teigė, kad tai (krašto apsauga – red. past.) didžiausias prioritetas, bet kada buvo pateiktas biudžetas naujai Vyriausybei, net nebuvo 3 proc., o tik 2,8 proc.“, tad aiškino, kad būtent tam ir reikėjo skolintis. 
Briedžių bendruomenės centro pirmininkė Dalija Černeckienė tvirtino, kad įtempta geopolitinė situacija žmones verčia nerimauti, tad teiravosi, kas civilinės saugos klausimais rajone padaryta ir ar nesvarstoma labiau šviesti bei kalbėtis su visuomene. D. Pavalkio nuotr.
Visgi nuo politinių virpesių visuomenei tikrai netampa ramiau, nes žmonės nori paprastų atsakymų į elementarius klausimus. Tai patvirtino ir į tribūną stojusi Briedžių bendruomenės centro pirmininkė Dalija Černeckienė. Ji teigė, kad kaime gyvenantys žmonės dėl įtemptos geopolitinės situacijos jaučia nerimą, tad teiravosi, kas rajone padaryta civilinės saugos klausimu, domėjosi, kokie yra planai ir klausė, ar neketinama plačiau kalbėtis apie tai, kaip reikėtų elgtis, jeigu diena X visgi išauštų, nes įsitikinusi, kad elementarus žinojimas suteiktų žmonėms saugumo.
Meras sutiko, kad pirmosios pagalbos, koordinavimo įgūdžius turėtų turėti ne tik seniūnai, bet ir seniūnaičiai. R. Januševičius teigė, kad ieškoma profesionalų, kurie pravestų kursus realiomis kainomis, nes išaugus tokių mokymų poreikiui įžvelgia tik pasipelnyti norinčias siurbėles.
Jis taip pat keliskart pabrėžė, kad savivaldybėje yra parengties pareigūnas Ričardas Stepaitis, kuris dirba šiais klausimais, rengia planus apie susikalbėjimą tarp institucijų, siekia apibrėžti, kas, ką bei kaip turėtų atlikti, ką turėtų daryti bendruomenės aktyvas, seniūnaičiai. Ir nors karas Ukrainoje vyksta jau trejus metus ir kai kurios pamokos jau turėtų būti išmoktos, kol kas visuomenė rezultatų nemato. Meras neatmetė galimybės apie tai kalbėtis ir su pačiomis bendruomenėmis, bet pirmiausiai ir patys planai, kaip pažymėjo R. Januševičius, turi būti logiški, tad kritikavo anksčiau buvusius, kur „mūsų medikai pirmieji turėtų išvažiuoti kitur“, nes, jo įsitikinimu, „jie pirmiausia čia turi būti ir suteikti pagalbą“, kaip ir būtina išsaugoti pasienyje esančios savivaldybės ligoninę.
Ne pirmą kartą prabylama ir apie priedangas. Tiesa, nors Šakiai šiuo klausimu pristatyti kaip vieni iš lyderių, turintys bemaž 90 priedangų tinklą, o pagyrų mums negailėjo ir Šakiuose viešėjusi buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, visgi meras ir dabar sako, kad dažnu atveju tai tik lipduku imituojama civilinė sauga. Tad bent kažkokio realesnio pokyčio tikimasi iš tikslinių lėšų, tai yra skirtų 200 tūkst. eurų priedangų įrengimui bei pritaikymui. Tad čia prioritetas taip pat ligoninė, kur, anot R. Januševičiaus, reikia sutvarkyti bei įveiklinti rūsius.
„Pirmiausiai turi būti saugi ir pritaikyta ligoninė. Čia, kaip sako skrendant lėktuvu, pirmiausiai užsidėk kaukę sau, kad galėtum padėti kitam“, – kalbėjo meras.
Būtent į rūsių sutvarkymą lėšas ketinama kreipti ir renovuojamuose pastatuose. Pavyzdžiui, VDU „Žiburio“ gimnazijoje, taip pat planuojama tvarkyti ir Šakių ikimokyklinio ugdymo mokyklą „Maži žingsneliai“.
„Bent jau dalinai sutvarkyti rūsių avarinius išėjimus, vėdinimą, nes dabar į tą pusę tik Šakių kultūros centras“, – konstatavo R. Januševičius.
Posėdžio metu diskusijos klausydamas skambiais pareiškimais garsėjantis tarybos narys Ričardas Lekavičius ir vėl neištvėrė. Jis teigė, kad paskutinius penkerius metus žurnalistai nieko daugiau neveikia, „tik gąsdina tai virusais, tai pandemija, tai karais“, tad jis ragino pirmiausiai nusiraminti ir mažiau gąsdintis.
„Bus, kaip bus. Ir tuose Šakiuose mažai ką pakeisim, nes tas karas Lietuvoj ilgai netruks – dvi–trys dienos ir bus arba į vieną pusę, arba į kitą. Neužsitęs metų metais“, – rėžė tarybos narys, sukėlęs kolegų šnabždesius, tai kas gi čia ką gąsdina...
O štai tarybos narys Valdas Stankūnas, kreipdamasis į salėje sėdintį Seimo narį D. Jakavičių, siūlė pasvarstyti galimybę į švietimo įstaigas grąžinti civilinės saugos pamokas. Tiesa, reikėtų pažymėti, kad iš dalies civilinės saugos klausimai yra integruoti į kai kurias pamokas, tik čia jau galima svarstyti apie tai, kiek kokybiškai tai vyksta, koks mokomasis turinys, ar to pakanka išties norint pasiekti rezultatų esant tokiam geopolitiniam kontekstui, kokį turime dabar.
Zenonas iš Ritinių:
