Antradienį Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardoje lankėsi vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič su delegacija, kur susitiko su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadu generolu Rustamu Liubajevu, Pagėgių pasienio rinktinės vadu Rimantu Petrausku, pasieniečiais, rajono administracijos vadovais ir aptarė valstybės sienos apsaugos stiprinimo priemones. Susitikimo metu vidaus reikalų ministrui buvo pristatyta Pagėgių pasienio rinktinės veikla, infrastruktūra, aptarti ir mūsų kraštui aktualūs kelių būklės gerinimo, priedangų klausimai.
Valstybės sieną su Rusija saugo dvi VSAT pasienio rinktinės – Pagėgių bei pernai atkurta Pakrančių apsaugos rinktinė. Pagėgių pasienio rinktinė kartu su Pakrančių apsaugos pasienio rinktine turi 13 užkardų ir saugo 840 km valstybės sienos ruožą. Siena su Rusijos Federacija sausuma tęsiasi 249 km. Trys užkardos yra Šakių rajone – Kudirkos Naumiesčio, Šilgalių, bei Rociškių. Pasieniečiai čia kontroliuoja 72 km sienos.
Pasak VSAT vado R. Liubajevo, šio susitikimo tikslas ir yra supažindinti vidaus reikalų ministrą su situacija prie valstybės sienos su Kaliningrado sritimi, aptarti valstybės sienos apsaugos stiprinimo priemones. Tiesa, spaudos atstovai į susitikimą nebuvo įleisti, komentarus susitikimo dalyviai davė jau jam pasibaigus.
„Nors labai daug problemų (neteisėtos migracijos, kontrabandos atvejų prie sienos su Kaliningrado sritimi) mes neturime, bet, vertinant bendrą politinį saugumo kontekstą, matome, kad čia reikia stiprinti sienos apsaugą. Ir tai daroma, ir toliau darysime, – kalbėjo VSAT vadas R. Liubajevas. – Pasitaikantys pasienio pažeidimai yra netyčiniai, susiję su poilsiautojais ir pan.“
Rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius (kairėje) vidaus reikalų ministrui Vladislav Kondratovič įteikė oficialų savivaldybės raštą dėl svarbių kelių pasienio ruože asfaltavimo, taip pat prašė supaprastinti lėšų skyrimo priedangų infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai tvarką. D. Pavalkio nuotr.
2017 m. buvo įrengta 44 km apsauginė tvora, taip pat ir Šakių rajone, ruožuose, kur riba tarp Lietuvos ir Rusijos eina sausuma.
„Vertinant geografinę padėtį, daug siena eina upėmis, ežerais. Susitikimo metu kalbėjome, kad ir toliau reikia tobulinti infrastruktūrą, įrengiant patrulinį taką, tiltus, kad būtų galima pagreitinti mūsų pasieniečių reagavimą į valstybės sienos pažeidimą. Taip pat stiprinti esamą fizinį barjerą, įrengti papildomai tuose ruožuose, kur galima tai padaryti dėl gamtinių sąlygų“, – aiškino VSAT vadas.
Pasiteiravus apie kelių gerinimo galimybes pasienyje, R. Liubajevas akcentavo, kad „jų interesas yra patrulinis takas ir pasienio keliai – ta infrastruktūra, kuri naudojama valstybės sienos apsaugai“.
„Aktyviai dirbame su savivaldybe, nes yra bendri projektai, kur mes pritariam kelių, kurie naudojami ir vietinių gyventojų, ir pasieniečių, tiesimui. Visą laiką tas savivaldybių iniciatyvas palaikom“, – teigė VSAT vadas.
D. Pavalkio nuotr.
Atsakydamas į žurnalistų klausimą apie Lukašenkos grasinimus įsivežti į šalį 100–150 tūkst. „specialistų“ iš Pakistano, VSAT vadas R. Liubajevas teigė, kad „nuo hibridinės atakos prieš Lietuvą pradžios visą laiką tokia rizika išlieka“.
„Sunku patikėti, kad 150 tūkst. pakistaniečių atvyktų į Baltarusiją ir aktyviai dirbtų, prisidėtų prie šalies ekonominio lygio pakėlimo. Žinant ir pačių pakistaniečių išsilavinimo lygį... Abejočiau. Tačiau visą laiką išlieka rizika, kad neteisėta migracija vėl gali būti panaudota kaip ginklas prieš ES, NATO. Matyt, Lukašenkos ir kremliaus režimas ieškos būdų, kaip galima būtų paveikti ES ir NATO tam, kad pasiektų tam tikrus savo politinius tikslus“, – svarstė VSAT vadas.
Vidaus reikalų ministras V. Kondratovič akcentavo, kad pasienio apsauga ties Lietuvos ir Rusijos siena reikalauja ypatingo budrumo bei techninės pažangos. Tad yra būtina atnaujinti visą reikiamą sienos apsaugos infrastruktūrą, ypač diegti modernias technologijas pasienio užkardose, atnaujinti pačias užkardas.
„Matome poreikį, kad reikia šios Pagėgių rinktinės padalinius aprūpinti dronų ir antidronų stebėsenos sistemomis. Kad būtų galima sieną stebėti efektyviau, greičiau ir, aišku, racionaliau, reaguojant į tam tikrus, jeigu būtų, iššūkius“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, būtina tęsti, atnaujinti Lietuvą ir Rusiją skiriantį fizinį barjerą – koncertinos įrengimą.
„Pagėgių rinktinės vadas pateikė darbų, reikalingų pasienio infrastruktūros gerinimui, sąrašą. Tiesa, reikalingų lėšų suma įspūdinga – apie 50–60 mln. eurų. Šiuo klausimu diskutuosime su pasienio vadovybe ir ieškosime galimybės pritraukti investicijas iš ES lėšų. Visgi siena su Kaliningrado sritimi yra išorinė Europos Sąjungos siena, todėl tikimės solidarumo ir iš ES“, – kalbėjo ministras.
D. Pavalkio nuotr.
Jis pridūrė, kad planuojama ieškoti papildomo finansavimo pasieniečių kariniam pasirengimui galimos karinės agresijos atveju.
Susitikimo metu Šakių rajono meras Raimondas Januševičius vidaus reikalų ministrui įteikė oficialų savivaldybės raštą „Dėl pasienio ruože esančių svarbių objektų įtraukimo“, kuriame akcentuojama būtinybė asfaltuoti strategiškai svarbius kelius Nr. 3802 (Miknaičiai–Slavikai–Kiduliai) ir Nr. 3808 (Slavikai–Sudargas).
Po susitikimo R. Januševičius, žurnalistų kalbintas apie situaciją pasienyje, teigė, kad „kažkokių žmonių įsibaiminimų nėra“.
„Visada gyvenome Rusijos pasienyje. Tik dabar džiugina tai, kad dėmesys valstybės sienos apsaugai su Rusijos Federacija yra nacionaliniu lygiu, teikiamas prioritetas. O iššūkių turime ir kasmet su Kaliningrado srities teritorijoje deginamos žolės gaisrais. Tik paskutiniu metu negirdime ten esančiame poligone sprogdinimų, – kalbėjo meras. – Kad regionai būtų gyvi, vystytųsi turizmas ir žmonės norėtų gyventi pasienio teritorijose, reikalinga gera kelių infrastruktūra.“ 
D. Pavalkio nuotr.
Administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis dar pridūrė, kad susitikimo metu Vidaus reikalų ministerijos vadovams išsakė pastebėjimus ir dėl lėšų skyrimo priedangų infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai supaprastinimo.
Kudirkos Naumiestyje siena su Kaliningrado sritimi yra visai arti. Todėl susitikimo dalyviai stabtelėjo ir prie Vytauto gatvės gale esančio tilto, kažkada jungusio Kudirkos Naumiestį su anapus Širvintos upės buvusiu Širvintos miestu, kuris iki mūsų dienų neišliko.
„Lietuva gražesnė... – tokį pastebėjimą išsakė ministras. – Matau, kad yra vaizdo stebėjimo kameros, tačiau yra pakankamai atviros erdvės, tai dronų, antidronų sistemas pasieniečiai čia turi turėti, kad galėtų matyti visą situaciją pasienyje.“
Vidaus reikalų ministras lankėsi ir Kybartų užsieniečių registracijos centre – tai rezervinė vieta migrantų apgyvendinimui, jei vėl padidėtų bandančių iš Baltarusijos neteisėtai kirsti sieną srautai.
Ramūnas iš Šakių:
