Apie pirmąją pagalbą mažiesiems gerdžiūniškiams – iš mediko lūpų

Medikas Andrius Raguckas priminė, kaip gaivinti užspringusį vaiką ir kokių klaidų vengti: užspringusio vaiko negalima kratyti už kojų. L. Poškevičiūtės nuotr.

Ar jūsų vaikas žino skubios pagalbos numerį 112, kokias tarnybas juo galima išsikviesti? Kaip atpažinti, kad bendraamžiui, šeimos nariui reikia pagalbos? Mažiesiems savo kaimo gyventojams atsakyti į šiuos ir kitus klausimus Gerdžiūnų bendruomenės centras (BC) pirmadienį ir pakvietė skubios medicinos pagalbos slaugos specialistą Andrių Ragucką.

Kažin, ar visi suaugusieji mokėtume suteikti pirmąją pagalbą? O štai gerdžiūniškiai dalyvavo naudingoje pirmosios pagalbos edukacijoje, kurios metu praktikavosi, kaip gaivinti žmogų, kaip elgtis ir reaguoti užspringus, kokie instrumentai slypi medikų kuprinėse ir kam jie reikalingi. Susitikimo pradžioje vaikai su dideliu susidomėjimu klausėsi edukaciją vedusio mediko A. Ragucko, kuris pasakojo, kad į mediciną likimas jį atvedė, kuomet Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje įsidarbino vairuotoju. Vėliau mokėsi paramediko specialybės, kad nesėdėtų automobilyje kaip vairuotojas, o galėtų realiai padėti žmonėms. Tai daro jau beveik 20 metų. Jis ne vienerius metus su klasterine medikų komanda atvykdavo teikti pagalbą ir mūsų rajono gyventojams. O kalbėdamas apie vaikus akcentavo, kad kritinėse situacijose paprastai vaikai mažiau sutrinka nei suaugę. Priminė, kad visų rūšių pagalbą galima išsikviesti numeriu 112.

„Skambinti reikia, kuomet negaluoja žmogus, gaisras. Tėtis ar mama nualpo, brolis susižeidė“, – priminė paramedikas A. Raguckas.

Jis pademonstravo, kaip gaivinamas žmogus, kaip elgtis, jei užspringo draugas, kaip stabdyti kraujavimą – tvarsčiu užspausti žaizdą. Priminė, kad nualpusį žmogų galima paguldyti ant šono – kad jis neužspringtų, jei pradėtų vemti. Medikas akcentavo, kad prieš suteikiant pagalbą reiktų įsitikinti, ar aplinka saugi ir pačiam pagalbos teikėjui. O iškvietus greitąją pagalbą patarė medikus pasitikti – tiesiog mojuoti rankomis, tamsiu paros metu – pašviesti mobiliuoju telefonu ar prožektoriumi.

Supažindindamas su pirmosios pagalbos rinkinio turiniu pabrėžė, kad vaistinėlė turėtų būti ir BC patalpose, o joje turėtų būti priemonės žaizdoms tvarkyti, nudegiminiai, geliniai tvarsčiai, du turniketai. Be to, svarbu ne tik ją turėti, bet ir susipažinti su jos turiniu, išmokti naudotis turniketu.

A. Raguckas ne kartą lankėsi Ukrainoje – 2014 m., kai Rusija okupavo Krymą, ir 2022 m., prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą. Tuomet greitosios pagalbos automobiliu vyko parsivežti nuo karo bėgančių vaikų ir mamų.

Edukacijos metu svečias vaikams dovanojo po pirminio gaivinimo kaukę, naudojamą gaivinimui burna į burną, pridūrė, kad ne visais atvejais saugu atlikti šį gaivinimą, todėl ir naudojamos specialios vienkartinės gaivinimo kaukės.

Gerdžiūnų BC pirmininkė Loreta Balsienė svarstė, kad pirmosios pagalbos mokymus norėtų surengti ir suaugusiems.

Suteikti nukentėjusiam žmogui pagalbą mus įpareigoja ir įstatymai, o palikus be pagalbos žmogų, kai gresia pavojus gyvybei, asmeniui užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 144 straipsnį.

Tad saugesnio gyvenimo link žingsniai žengiami turėtų būti dar ugdymo įstaigose. Tiesa, mokyklose pirmosios pagalbos mokymai bandomi integruoti į gyvenimo įgūdžių programą.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.