Praėjusią savaitę į eilinį susirinkimą rinkosi rajono seniūnai, aptarė einamuosius pavasario darbus bei aktualijas. Nors administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis žėrė kritikos kai kuriems seniūnams dėl per vangiai atliekamų darbų, visgi seniūnai pasigenda aiškesnės komunikacijos iš pačios administracijos, konkrečiai – iš Ūkio ir investicijų skyriaus.
Šįkart seniūnai rinkosi Plokščiuose, kur juos mokykloje-daugiafunkciame centre pasitiko seniūnas Danas Bendoraitis. Mokytojų kambaryje svečius priėmęs seniūnas juokavo, kad galimai būtent čia galėtų persikelti ir seniūnija, nors administracijos direktorius dvejoja, ar čia būtų pakankamai vietos. Visgi sprendimai, ko gero, neišvengiami, nes patalpos, kur dabar įsikūrusi seniūnija, yra prastos būklės. Be to, iš ten bus iškeldinta ir ambulatorija, kuri taip pat įsikurs būtent mokykloje, šiuo metu vyksta projektavimo darbai.
Administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis (dešinėje) ne vieną pastabą dėl vangokai atliekamų darbų išsakė Gelgaudiškio seniūnui Valdui Dumčiui (kairėje). Pats seniūnas tvirtino kai ką girdintis pirmą kartą, bet žadėjo į kritiką atsižvelgti. D. Pavalkio nuotr.
V. Ižganaitis pabrėžė, kad pavasario darbai nelaukia, tad ragino seniūnus „susižiūrėti traktoriukus, trimerius ir žoliapjoves“, o jei seniūnijų viešose vietose yra netvarkingų suoliukų – juos perdažyti, atnaujinti. Nemažai pastabų iš administracijos direktoriaus skriejo Gelgaudiškio seniūno Valdo Dumčiaus pusėn, mat pastabų, sakė V. Ižganaitis, jis sulaukiantis ir iš gyventojų, ir iš turistų. Pavyzdžiui, kad trūksta nuorodų mišku besidriekiančiu taku, nes ypač ne vietiniams susigaudyti miške painu, galima lengvai pasiklysti, neaišku, kur kuriuo taku galima nueiti, tad seniūną ragino ieškoti išeičių ir sprendimų, juolab, sakė V. Ižganaitis, kad buvo vykdytas milijoninis projektas. Seniūnas teigė pirmą kartą girdintis, kad kažkas kažko neranda, tačiau administracijos vadovai laikėsi savo ir ragino įrengti daugiau nuorodų.
Eilinį kartą nemažai kalbėta apie prastą atliekų išvežimą, blogą komunikaciją su atliekų vežėju. Štai Barzdų seniūnė Jurgita Didžiulienė iškėlė problemą, kad net iš viešai skelbiamo sąrašo apie surenkamas atliekas, kurios renkamos seniūnijose apvažiavimo būdu, ne visas jas nori paimti, o galiausiai apkaltinta seniūnija – esą klaidina gyventojus.
„Mes tik dalinamės jų skelbiama informacija. Gyventojas sukrovė kubinį maišą nuo dažų dėžučių, kitų nuo statybų likusių atliekų, registravosi ir sako, kad neims“, – pasakojo seniūnė.
D. Pavalkio nuotr.
Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius tikino jau prieš pusę mėnesio perdavęs informaciją dėl vieno konteinerio nuėmimo, tačiau jokios reakcijos.
„Ketvirtas susirinkimas ir mes tą patį šnekam, tai galim šnekėt nešnekėję, niekas nesikeičia“, – apgailestavo S. Naumavičius, o kiti jo kolegos juokavo, kad šuns balsas į dangų neina, nors V. Ižganaitis ir registravosi darbo knygoje seniūnų beriamas pastabas.
Vicemeras Egidijus Peleckis prašė įsivertinti, ar nėra perteklinių bendrojo naudojimo konteinerių, žadėjo ieškoti būdų, tiksliau finansų, kaip padengti seniūnams keliskart išaugusias sąskaitas už atliekų išvežimą.
Visgi pastabų išsakyta ne tik dėl atliekų surinkimo, bet ne pirmąkart pasigesta ir aiškesnės komunikacijos. Ne tik iš vežėjo ir Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro, bet ir iš pačios administracijos, o konkrečiau – Ūkio ir investicijų skyriaus.
Seniūnai choru tvirtino, kad daug neaiškumo tiek dėl kelių laistymo dėl dulkėtumo, tiek dėl duobių asfaltavimo, o galiausiai prieš gyventojus kalti lieka jie.
„Buvom kalbėję, kad šiemet didinam kiekius dėl laistymo, nes pernai pabandėm. Blogai, nes jokių kiekių niekas nepatikslino. Jokios apklausos, nieko nebuvo. Aš klausiu, kada pirks darbus, sako – jau nupirkta. Čia komunikacija ne kad nulinė, o į minusą“, – rėžė Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis, kuriam vienbalsiai pritardami kolegos svarstė, kad tas pats ir dėl duobių asfaltavimo, o kai nežinai, kokia pozicija ir padėtis, sunku planuotis ir finansus.
„Seniau gaudavom informaciją, kiek kvadratų, tai žinotume, kaip paskirstyti. Jau dabar tos duobės, jei prieš dvejus metus matavo, jos didėjo. Mažai informacijos. Pamatom, kad jau darbai vyksta“, – vienas per kitą kalbėjo seniūnai, o administracijos direktorius prasitarė, jog „skundžiatės ne jūs pirmi“, ir žadėjo Ūkio ir investicijų skyriui pastabas perduoti.
Susitikimo metu aptarti ir kiti darbiniai klausimai, nes seniūnai, ypač mažesnėse seniūnijose, yra žmonėms pagalbininkai, neretai ne tik pavėžėjimo paslaugą teikiantys, bet net kaimynų problemas sprendžiantys ar padedantys susisiekti su reikalingomis įstaigomis. Ne paslaptis, kad visuomenė sensta, tampa labiau socialiai pažeidžiama, tad pagalbos ateityje reikės dar daugiau.
Ramūnas iš Šakių:
