Prieš dvejus metus buvusiame Šilagirio medelyne netoli Lekėčių buvo įprasmintas karo aukų Ukrainoje atminimas – pasodinta 3600 ąžuolų. Tęsiant kilnią misiją gegužės 1-ąją čia sugužėjo didžioji dalis ministrų kabineto su premjeru Gintautu Palucku priešaky – ąžuoliukais užsodinta kita girios dalis bei akcentuotas Ukrainos indėlis siekiant išsaugoti demokratinio pasaulio vertybes.
Išties tokio aukščiausios valdžios dėmesio regionuose sulaukiama itin retai, tad ketvirtadienis buvo ta reta išimtis, nes pasodinti vardinius ąžuolus sugužėjo kone visa Vyriausybė – iš 14 ministrų renginyje nedalyvavo šeši, tačiau juos vadavo viceministrai, kai kurie iš dalyvavusiųjų atvyko su šeimomis ir mielai prisidėjo prie akcijos. Tarp tokių – ir kraštietis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su šeima, mūsų krašto žentas ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, šeimą sukūręs su kraštiete Daiva. 
Sambūrio „Gerumo ąžuolas“ prezidentas Valdas Pacevičius (kairėje) už iniciatyvą dėkojo pagrindiniam idėjos generatoriui ir organizatoriui Juozui Daineliui. D. Pavalkio nuotr.
Iš viso pasodinta 20 vardinių ąžuolų – ilgaamžiškumo ir pagarbos simbolių, o norintiems buvo suteikta galimybė ąžuolų sodinukus paženklinti savo vardais, tad norinčiųjų įsiamžinti netrūko. Vardiniai ąžuolai iškart paženklinti ir trispalvėmis, o likusieji papuošti Ukrainos šalies vėliavos spalvų juostelėmis.
Renginys prasidėjo iškilmingu Lietuvos, Ukrainos, Miškų urėdijos bei sambūrio „Gerumo ąžuolas“ vėliavų pakėlimu, nuskambėjo abiejų šalių himnai, o karo Ukrainoje aukos pagerbiamos tylos minute.
D. Pavalkio nuotr.
Pasak sambūrio „Gerumo ąžuolas“ prezidento Valdo Pacevičiaus, kitąmet organizacija minės veiklos 20-metį, o per tą laiką jie pasodinę daugiau kaip 20 tūkst. ąžuolų. Šis Ukrainos karo aukų atminimo ąžuolynas pradėtas sodinti 2023-iaisiais, kada atidengtas ir atminimo akmuo. Šįkart pasodinta tūkstantis ąžuoliukų, atidengta atminimo lenta, kurioje įprasminta, jog tai XIX Vyriausybės pasodinti ąžuolai.
Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas dėkojo už prasmingą sumanymą organizatoriams, iš kurių pagrindinis idėjos generatorius – „Gerumo ąžuolo“ viceprezidentas lukšietis Juozas Dainelis. Premjeras pažymėjo, kad kaip ąžuolas yra vienas kiečiausių mūsų krašto medžių, taip kieta yra Ukrainos valia priešintis bei mūsų valia ir ryžtas padėti draugams Ukrainoje tiek, kiek reikės.
D. Pavalkio nuotr.
Padėkos žodžiai nuo ukrainiečių skriejo ir iš Ukrainos nepaprastosios ambasadorės Lietuvoje Olgos Nikitchenko, kuri į susirinkusius kreipėsi lietuviškai, lūpų.
„Ukrainos tauta išgyvena siaubingus, katastrofiškus išbandymus, tačiau draugų palaikymas suteikia jėgų pasipriešinti blogiui. Lietuviai karą Ukrainoje priėmė kaip savo karą ir kovą už laisvę, kuri didžiausia vertybė“, – kalbėjo ambasadorė.
Anot J. Dainelio, buvo klaidinga manyti, kad rusijos pradėta beprotybė greitai baigsis.
Tarp būrio ministrų savo vardinį ąžuolą pasodino ir kraštietis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas (dešinėje). D. Pavalkio nuotr.
„Pasaulis pasikeitė neatpažįstamai, vertybių suvokimas, o karas tęsiasi ir Ukraina savo krauju toliau gina demokratinio pasaulio vertybes“, – dėkodamas susirinkusiems sakė J. Dainelis, kuriam už iniciatyvą dėkojo ir Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Ypatingos pagarbos „Gerumo ąžuolo“ vardu sulaukė premjeras G. Paluckas, kuriam įteiktas aukščiausias sambūrio įvertinimas – sidabro garbės ženklas, o sidabro medaliu apdovanota europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, pasidžiaugusi, kad puikiai auga prieš dvejus metus sodintas ąžuolynas, kuriame ir jos vardinis ąžuolas.
„Mūsų alėja kitoje pusėje auga ir stiprėja. Tai įrodo, kad esame tvirti, vieningi ir esame už laisvę“, – pažymėjo europarlamentarė.
Prieš dvejus metus pradėtas sodinti Ukrainos karo aukų atminimo ąžuolynas šįkart pasipildė dar tūkstančiu ąžuoliukų. Atidengta ir atminimo lenta, ženklinanti, jog tai XIX Vyriausybės pasodinti ąžuolai. D. Pavalkio nuotr.
J. Dainelis simbolinius ąžuolo lapus dovanojo vienaip ar kitaip prie renginio prisidėjusiems, Šakių rajone gyvenančios ukrainietės, padedamos šefo, Slavikų seniūno Redo Juškaičio, norinčius vaišino ant laužo išvirtais barščiais, muzikinius kūrinius skyrė Kauno muzikinio teatro atlikėjai bei Slavikų kaimo kapela. O ir oras tądien buvo kaip užsakytas – saulėtas ir, svarbiausia, taikus dangus visus susirinkusius nuteikė kilniam ir prasmingam darbui.
Ramūnas iš Šakių:
