Šią savaitę keletą dienų Šakiuose viešėjo Ukrainos Derhachi savivaldybės (miestas Charkovo srityje, Rytų Ukrainoje) mero patarėjas Yevhen Kotenko. Vizito metu jis susitiko su rajono savivaldybės vadovais ir seniūnais, lankėsi ligoninėje bei aptarė civilinės saugos, sveikatos sistemos pasirengimo ir savivaldos vaidmens ekstremaliomis sąlygomis klausimus. Svečią į Šakius atvedė profesiniai ryšiai, kurie užsimezgė Šakių ligoninės vadovo Igno Sadausko ir kitų medikų komandiruotės Ukrainoje metu.
Pasak Y. Kotenko, šiandien svarbiausia ne dramatizuoti situaciją, o mokytis iš realios ukrainiečių patirties. Karo pamokas jie išmoko per klaidas, todėl, jo teigimu, verčiau jas išgirsti dabar nei patirti vėliau.
„Didžiausia klaida yra galvoti, kad „normalus žmogus taip nedarytų“ – netaikytų į greitąją pagalbą, nenuodytų vandens šuliniuose. Jei jums atrodo, kad kažkas neįmanoma – jie tai tikrai padarys. Visas pasiruošimas turi būti grindžiamas tuo, kad viskas yra įmanoma. Nematuokite jų pagal save“, – be užuolankų kalbėjo svečias.
Kalbėdamas apie pirmąsias karo dienas, Y. Kotenko akcentavo, kad didžiausia grėsmė kyla ne tik dėl fizinių veiksmų, bet ir dėl žmonių reakcijų.
„Net jei realūs veiksmai dar neprasideda, didžiausią žalą gali padaryti panika“, – sakė jis ir pridūrė, kad ukrainiečiai turi karčios patirties, kai net ir sąjungininkų kariuomenės judėjimas mieste sukelia chaosą tarp žmonių, šie išsigandę pravažiuojančios karinės technikos ima masiškai palikti miestą, o siauresniuose keliuose tai greitai sukelia spūstis. 
Prasidėjus plataus masto agresijai, Yevhen Kotenko (centre) ėmėsi koordinuoti veiklas – nuo humanitarinės pagalbos iki medicinos ir civilinės saugos, todėl jis iš patirties pasakojo apie tai, su kuo ukrainiečiai susidūrė ir kaip sprendė situacijas. D. Pavalkio nuotr.
Todėl, anot jo, pirmasis tikslas turėtų būti – užtikrinti, kad civiliai netrukdytų kariuomenei. Pagalba, savanorystė ir kitos iniciatyvos, pasak Y. Kotenko, įmanomos tik tuomet, kai situacija suvaldoma, todėl tokiose situacijose ypač svarbus savivaldybės vaidmuo, ji turi būti tarpininke tarp kariškių ir civilių, nukreipti srautus, užtikrinti aiškią komunikaciją ir sumažinti chaoso riziką, nes rusams panika ir chaosas yra naudinga.
Y. Kotenko pabrėžė, kad net ir nedidelis drono sprogimas gali sukelti paniką, nes žmonės dažnai nežino, kaip elgtis, o dronai šiandien pasiekia taikinius dešimčių kilometrų atstumu, neretai smogdami ir civilinei infrastruktūrai. Tokios atakos paralyžiuoja kasdienį gyvenimą, o situaciją dar labiau apsunkina informacinės provokacijos. Pasak svečio, užėmę ar apšaudę objektus rusai neretai paskleidžia realybės neatitinkančią informaciją apie sunaikintus objektus ir žuvusius žmones, iškelia savo vėliavas ir vietos gyventojams pradeda pasakoti esą jie palikti likimo valiai, valdžia pasitraukė, o pagalbos ir apsaugos nebus. Tokiose situacijose svarbus savivaldybės vaidmuo – laiku ir aiškiai teikti realią, ne pagražintą informaciją, kad liktų kuo mažiau erdvės gandams. Jis, beje, įspėjo ir mus, kad neprarastume kritinio mąstymo tiek analizuodami informaciją, tiek bendraudami su žmonėmis.
„Rusai verbuoja per „Telegram“, per žaidimus. Suranda narkomanus ar nuskriaustus žmones. Tai, kad jūs jų nežinote, nereiškia, kad jų nėra. Žmogus atvažiavo prieš dvejus metus, nusipirko namą, gyveno tyliai, o atėjus rusams pasirodė esąs FSB pulkininkas ir turėjo visus sąrašus: kas medžiotojas, kas patriotas, kas turi ginklą. Juos pirmuosius suėmė“, – konkrečiais pavyzdžiais dalijosi svečias ir kalbėdamas apie priešų dronus minėjo, kad rusai medžioja net pavienius žmones – donas pakimba, nutupia ant stogo ar krūmuose, „miega“ parą, o pamatęs judesį – kyla ir atakuoja.
„Jie mato viską. Kiekvienas judantis objektas 20 km zonoje yra taikinys. Ūkininkas traktoriuje, civilis automobilyje, dviratininkas – visus žudo. Susiformavo „pilkoji zona“ arba „mirties zona“, kur niekas negali judėti. Ten likę žmonės yra įkaitai. Mes negalime jiems nieko atvežti, jie negali išvykti“, – pasakojo Y. Kotenko.
D. Pavalkio nuotr.
Susitikimo metu daug dėmesio buvo skirta sveikatos apsaugos temoms. Y. Kotenko atvirai pasakojo, kad karo pradžioje Ukrainoje logistika nutrūko beveik akimirksniu – dingo tiekėjai, nutrūko ryšiai, o ligoninės neturėjo pakankamų atsargų. Vėliau teko spręsti dar ir infrastruktūros problemas. Svečias pasakojo, jog rūsius, kurie anksčiau buvo užversti šiukšlėmis ar naudojami kaip sandėliai, jie išvalė ir pritaikė operacinėms bei personalo gyvenimui, įrengė ventiliacijas, šildymo sistemas, sukaupė kuro atsargas.
Dar viena svarbi pamoka, pasak Y. Kotenko, – būtinybė decentralizuoti rezervus. Ukrainos patirtis parodė, kad pasikliauti vienu centriniu sandėliu yra pernelyg rizikinga, todėl kiekviena ligoninė pradėjo kaupti savo vaistų, tvarsčių, kuro ir generatorių atsargas.
Ukrainoje greitai tapo aišku, kad dujų vamzdynai ir elektros tinklai yra vieni iš taikinių, todėl Derhachi bendruomenė perėjo prie kietojo kuro – malkų ir granulių, siekdama kuo mažesnės priklausomybės nuo centralizuotų sistemų. Be to, buvo įsigytos mobilios katilinės konteineriuose ant ratų, jas galima prijungti prie ligoninės, mokyklos ar kito svarbaus pastato, jei stacionari sistema būtų sunaikinta.
„Blogiausiu atveju pjausime medžius ir šildysimės“, – sakė Y. Kotenko, pabrėždamas, kad krizės metu sprendimai turi būti praktiški, o ne patogūs. Ligoninėse ukrainiečiai naudoja modernias energijos kaupimo stoteles, leidžiančias pusdienį dirbti be išorinio elektros tiekimo, be triukšmo ir be kuro sąnaudų. Šie sprendimai, anot svečio, atsirado ne iš teorinių planų, o iš realiai karo padiktuotų sąlygų. 
D. Pavalkio nuotr.
Karo pradžia Ukrainoje parodė ir žmogiškojo faktoriaus svarbą – dalis pareigūnų tiesiog pasitraukė.
„Trečdalis miesto tarybos išvažiavo ir negrįžo. Tokių situacijų bus“, – atvirai sakė Y. Kotenko ir siūlė visiems iš anksto numatyti, kas lieka vietoje, kas evakuojasi, kas perima funkcijas, jei įprasta darbo vieta tampa nepasiekiama. Jo teigimu, būtent šios „nematomos detalės“ krizės metu tampa pačiomis jautriausiomis.
Šakių rajono savivaldybės atstovai pabrėžė, kad vizitas naudingas tuo požiūriu, kad gyvai buvo galima išgirsti ukrainiečių patirtis, padarytas klaidas ir vertingas pamokas. Atsakingi specialistai fiksavo konkrečias idėjas, ypač susijusias su mobiliomis katilinėmis ir medicinos rezervu, – viską, kas galėtų būti įtraukta į pasiruošimo ekstremalioms situacijoms planus ar planuojant tolesnius civilinės saugos sprendimus.
Pirmadienio popietę Y. Kotenko taip pat apsilankė ir Šakių ligoninėje ir savo ruožtu ragino bendradarbiauti tiesiogiai, keistis patirtimi ne per sudėtingas biurokratines grandines, o per gyvą savivaldybių ir institucijų dialogą, kuris, jo teigimu, naudingas abiem pusėms ieškant realių sprendimų.
Eduardas iš Griškabūdžio:
