Nutirpus ledui, Griškabūdžio miestelio centre tyvuliuojančiame tvenkinyje pastebėtos nugaišusios žuvys. Nemažai nugaišusių žuvų matyti ir Girėnų tvenkinyje. Keltas klausimas ir dėl šio tvenkinio užtvankos avarinės būklės.
Griškabūdyje esantis tvenkinys – vietos bendruomenės centro nuosavybė, tad ji vandens telkinį ir jo prieigas nuolat prižiūri. Ir žiemą, kai telkinį padengė storas ledas, buvo įrengtas aeratorius, kad žuvys gautų papildomai deguonies. Tačiau pradėjus tirpti ledui buvo pastebėtos plūduriuojančios žuvų gaišenos. Pasak bendruomenės pirmininkės Agnės Paškauskienės, daugiausiai nugaišo 6–10 kg sveriantys amūrai, kurie buvo įleisti 2020 m. pavasarį.
„Matyti ir lydekų, ir karpių, ir mažų įvairių žuvų. Daug dar po ledu, tai laukiam, kada visai ištirps ledas, nes dabar kasdien po keletą naujų negyvų išplaukia. Griebiamos iš tvenkinio tik negyvos. Kai paskelbėme, kad galima pasiimti žuvis, tai į pagalbą atėjo griškabūdiečiai ir vežėsi sau į šiltnamius, daržus ir gėlynus kaip trąšą“, – situaciją komentavo BC pirmininkė ir pridūrė, kad vandens lygis tvenkinyje buvo mažas, ledas storas, vietomis 40–50 cm, daug dumblo, tad trūko deguonies ir išpjautos eketės nepadėjo.
Šią savaitę kalbintas Girėnų tvenkinio nuomininkas Raimundas Mureika taip pat neslėpė liūdesio sakydamas, kad situacija tragiška. Jo teigimu, ledui pradėjus tirpti matosi daug nugaišusių žuvų, nors tvenkinio savininkas žiemą ir eketes pjovė, ir statė orapūtę, ir siurblius deguoniui tiekti.
„Lydekų labai daug iškrito. Nugaišusių žuvų kiekis jau dabar įspūdingas. Keli šimtai kilogramų. Lydekos neatsilaikė: vien jų apie 300 vienetų išvežiau. Yra nugaišusių ir amūrų, karpių. Kol kas lynų ir karosų nesimato. Daug ir smulkių žuvyčių nugaišo. Gaišenas pats renku ir vežu utilizuoti. Laukiam, kol nutirps ledas, išgriebsim nugaišusias žuvis, išvalysim vandenį“, – praeitą savaitę kalbėjo R. Mureika. 
Nors Girėnų tvenkinyje žiemą buvo išpjautos eketės, vanduo aeruojamas, tačiau žuvų gaišimo neišvengta. D. Pavalkio nuotr.
Pašnekovas įvardija, kad žuvys gaišta dar ir todėl, kad yra labai prasta tvenkinio būklė – per seklus, dumblėtas ir žolėtas, nuo tvenkinio iškasimo jis nebuvo valomas.
„Savivaldybė žada remontuoti užtvankos įrenginį. Apie tai kalbėta ir vykusiame tarybos Ūkio ir verslo komitete. Gal rasime kompromisą. Man gaila žuvies. Turiu sprendinių, kaip išsaugoti dar likusią žuvį. Kad Girėnų tvenkinys būtų išsaugotas, nori ir Girėnų bendruomenė“, – praėjusį penktadienį kalbėjo R. Mureika.
Dar vasario viduryje Girėnų tvenkinį apžiūrėjo ir aplinkosaugininkai. Kaip informavo Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, dar vasario 17 d. buvo gautas pranešimas dėl Girėnų kaime esančiame tvenkinyje masiškai dūstančių žuvų. Pareigūnai tvenkinį apžiūrėjo kelis kartus. Jų teigimu, visais atvejais lede buvo padarytos eketės, kuriose vanduo aeruojamas įjungtomis orapūtėmis. Aplinkosaugininkų pastebėjimu, tvenkinio būklė prasta dėl mažo vandens lygio, dėl buvusio storo ledo sluoksnio.
„Tvenkinio žvejybos ploto naudotojas visais įmanomais būdais bando vandenį aeruoti bei pagerinti deguonies kiekį jame, taip pat surenka išgaišusias žuvis utilizavimui. Žvejybos ploto naudotojas atliko visus galimus veiksmus, pažeidimų nenustatyta“, – teigiama atsakyme laikraščiui ir priduriama, kad negauta pranešimų, jog ir kituose Šakių rajono tvenkiniuose gaišta žuvys.
Praėjusią savaitę vykusiame savivaldybės Ūkio ir verslo komiteto posėdyje dėl Girėnų tvenkinio būklės klausimą kėlė ir tarybos narys Valdas Stankūnas.
„Koks yra Žemės ūkio skyriaus ir melioratorių požiūris į Girėnų tvenkinio būklę? Turiu galvoje paties tvenkinio inžinerinio įrenginio ir Gotlybiškių taip pat. Girėnų tvenkinyje labai žemas vanduo, šiemet daug žuvies užduso. Pats inžinerinis įrenginys, užtvanka, tiesiog kliba ir tuoj parvirs ant šono, visas vanduo išeis su visa žuvimi į Siesartį“, – kėlė klausimą tarybos narys.
Kaip posėdžio metu informavo savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė, šiais metais numatoma tvarkyti tik Girėnų tvenkinio hidrotechnikos statinį.
„Gotlybiškių kol kas nėra savivaldybės nuosavybė, todėl negalime dotacijų naudoti jo tvarkymui“, – tikino vedėja.
Kaip vėliau patikslino šio skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Vaičiūnas, šiuo metu vyksta Girėnų tvenkinio hidrotechnikos statinio perėmimo savivaldybės žinion teisinės procedūros, tik po to bus rengiamas projektas jo sutvarkymui.
„Pirmiausiai mes nusimatę pašalinti užtvankos avarinį gedimą, kad neišbėgtų iš tvenkinio vanduo. Laukti, kol įrenginys pereis mūsų žinion, negalime. Procedūros gali užtrukti. Tuomet jau gali būti per vėlu. Gedimui pašalinti turi būti išleistas tvenkinio vanduo, reikalingi specialistai tokiems darbams atlikti. Gedimą turime sutvarkyti dabar, kad neįvyktų avarija ir užtvanka sulauktų rekonstrukcijos“, – informavo R. Vaičiūnas pridurdamas, kad užtvanka jau nuo anksčiau sukilnota ledų, todėl deformavosi ir yra avarinės būklės.
Eduardas iš Griškabūdžio:
