Praėjusią savaitę Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus patarėjas Remigijus Stukas kartu su Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) viršininku Vidu Barausku, lydimi Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Rolando Pavalkio, Šakių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko Gintauto Vedegio, savivaldybės rajono mero Raimondo Januševičiaus bei administracijos direktoriaus Vytauto Ižganaičio, lankėsi Lekėčių, Lukšių ir Barzdų ugniagesių komandose. Svečiai domėjosi ugniagesių kasdienybe, apžiūrėjo turimą gaisrinę techniką ir įrangą, kalbėtasi apie numatomus remonto darbus patalpose, kuriose budi vyrai.
„Iš arti“ pamatyti savivaldybės ugniagesių darbo kasdienybę atvykę PAGD direktoriaus patarėjas R. Stukas ir Kauno PGV viršininkas V. Barauskas pirmiausiai stabtelėjo Lekėčiuose. Šakių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas G. Vedegys pakvietė svečius apžiūrėti dar pernai remontuotas Lekėčių ugniagesių komandos patalpas. Pasidalino dar viena svarbia naujove – nuo šiol visos ugniagesių komandos aprūpintos planšetiniais kompiuteriais ir įdiegta senai laukta aliarmavimo pranešimų sistema.
„Gavus pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro, tikslus nelaimės vietos adresas automatiškai perduodamas į žemėlapį planšetėje, todėl ugniagesiai gali iš karto vykti į įvykio vietą, negaišdami laiko adresui įvesti navigacijoje“, – pasakojo G. Vedegys pridurdamas, kad aliarmavimo pranešimų sistemos laukė šešerius metus.
Savivaldybės meras Raimondas Januševičius teiravosi ugniagesių vadovybės apie pilotinį projektą Radviliškio ir Molėtų savivaldybėse, kur savivaldybei priklaususios ugniagesių komandos perėjo PAGD žinion. Pasak ugniagesių vadovybės, ar šiose savivaldybėse ir toliau savivaldybės ugniagesių gelbėtojų tarnybos išliks prijungtos prie PAGD, šiuo klausimu dar vyksta dialogas. Mero teigimu, dabartinė dviejų lygių priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema rajone yra efektyvi ir griauti nieko nesinori. 
Lankantis pas Barzdų savanorius ugniagesius, išsakyta ne viena problema: patalpos, kur laikomas gaisrinis automobilis, liko be šildymo, o svarbiausia, kad jie negauna jokio pranešimo apie gaisrą iš Bendrojo pagalbos centro, tad į nelaimės vietą skuba gyventojų, seniūnės ar kolegų pakviesti. A. Dereškevičienės nuotr.
Lukšių ugniagesių komanda įsikūrusi greta miestelio esančiame Miliškių kaime. Pamainomis dirba aštuoniese. Į iškvietimus važiuoja 1982m. gamybos automobiliu „Mercedes-Benz“, kuris buvo įsigytas, pasitelkus ir rėmėjų lėšas, prieš aštuonerius metus. Garaže stovi vienas iš rezervinių automobilių „GAZ“, kitas stovi pas Gelgaudiškio ugniagesius.
G. Vedegys teigė, kad didesnis patalpų remontas Lukšiuose buvo atliktas prieš maždaug 10 metų.
„Šiais metais planuojam iš savivaldybės skirtų lėšų pertvarkyti patalpose šildymo sistemą. Apšiltinti ir nauja danga uždengti dalį stogo. Naujai išbetonuoti garažo grindis“, – apie numatomus remonto darbus pasakojo G. Vedegys pridurdamas, kad budėjimo patalpos yra šildomos oras-oras sistema, tačiau šią žiemą kūrenama buvo ir kietuoju kuru.
PAGD direktoriaus patarėjas Remigijus Stukas teiravosi, kokių iškvietimų daugiausiai turi Lukšių ugniagesiai. Pasak ugniagesio Vidmanto Miliaus, šiemet daugiausiai kartų buvo kviesti dėl degančių kaminų. Per metus į iškvietimus Lukšių ugniagesių komanda vidutiniškai vyksta 35 kartus.
„Gyventojams nuolat primenam išsivalyti dūmtraukius. Suodžiai kaminuose – viena dažniausių gaisrų priežasčių. Raginam įsirengti dūmų detektorius, kurie padėtų greičiau sureaguoti į kilusį gaisrą ir išvengti skaudžių padarinių“, – kalbėjo Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas R. Pavalkis.
R. Stukas pabrėžė, kad gaisrų prevencijos turėtų imtis visi, ne tik ugniagesiai, bet ir pati bendruomenė, ugdymo įstaigos.
„Reikia, Lukšių seniūne, paagituoti išsivalyti kaminus ir gyventojus. Kai socialiniai darbuotojai lankosi pas senjorus, socialinių būstų gyventojus, pasižiūrėti turėtų pas gyventojus ir šildymo krosnių būklę. Ugniagesiai nespėja apeiti visų gyventojų ir priminti apie saugų šildymo prietaisų naudojimą ir kaminų valymą“, – kalbėjo PAGD direktoriaus patarėjas siūlydamas į bendruomenės susirinkimus kviesti ugniagesius, kad šie primintų gyventojams gaisrinės saugos reikalavimus. 
Lekėčių ugniagesių komandos patalpose pernai buvo atliktas patalpų remontas. Šakių rajono mero Raimondo Januševičiaus (centre) teigimu, dabartinė dviejų lygių priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema rajone yra efektyvi ir griauti nieko nesinori. A. Dereškevičienės nuotr.
Kaip informavo R. Pavalkis, ugniagesiai kartu su seniūnijų atstovais vykdo įvairias prevencines akcijas, lankosi pas vienišus, senyvo amžiaus žmones, primena, kaip pasirūpinti gaisriniu saugumu, kasmet gegužę organizuojamas piešinių konkursas gaisrine tema moksleiviams. Tiesa, šiemet rajone neišvengta aukų, kuomet vasario 16d. gaisravietėje Kidulių seniūnijoje buvo rastas apdegęs žmogaus kūnas.
Tiesa, Barzduose, ištikus nelaimei, į pagalbą skuba ir savanoriai ugniagesiai. Daugiau nei prieš 10 metų čia buvo panaikinta Barzduose dirbusi ugniagesių komanda. Siekiant išsaugoti visą sukauptą materialinę bazę, barzdiečių iniciatyva buvo įsteigta savanoriška ugniagesių komanda. Šiandien čia darbuojasi penki ugniagesiai savanoriai. Yra gaisrinis automobilis, reikalinga įrangą gaisrams gesinti. Kaip paaiškino G. Vedegys, vyrai dirba pagal savanoriškos veiklos sutartį, atlyginimas mokamas už faktinį atliktą darbą. Ugniagesiai savanoriai yra užgesinę ne vieną gaisrą, nelaimei ištikus skuba į pagalbą seniūnijos gyventojams.
„Tačiau Barzdų savanorių ugniagesių komanda negauna jokio pranešimo, informacijos iš Bendrojo pagalbos centro apie gaisrą ar nelaimę. Seniūnė, gyventojai ar mes paskambinam. Turėtų ir ugniagesiai savanoriai gaut pranešimą. Tai ta savanorystė ir entuziazmas tik slopsta. Gavę pranešimą, per vieną minutę mūsų ugniagesiai turi išvykti, tai kaip gali dar ir savanoriams paskambinti, kaip viską suspėti padaryti?“ – svarstė G. Vedegys.
Dar viena problema, aktuali visiems – gaisrinės patalpų klausimas Barzduose. Mat šiemet čia žiemą sugedo šildymo sistema. Pasak į susitikimą atvykusios seniūnės Jurgitos Didžiulienės, seniūnijai priklausančiose patalpose, kur žiemą garaže laikomas ir gaisrinis automobilis, stovi sena šildymo įranga.
„Pečius statytas prieš 20 metų. Ir tai dėvėtas. Prisidėjo šiemet ir šalta žiema, užšalo įvadas ir trūko radiatoriai, boileris. Šiemet vienas darbuotojas ir kūreno, ir sniegus valė. Nebuvo lengva. Reikia kūrenti kiekvieną dieną, būti prie pečiaus, o tokios galimybės neturim. Dabar garaže, kurį kūrenam praktiškai tik dėl gaisrinio automobilio, neturim šildymo“, – tokiais rūpesčiais pasidalino seniūnė.
Ji taip pat kėlė klausimą ir dėl ugniagesių savanorių saugumo, sveikatos, gesinant gaisrus. Kaip paaiškino G. Vedegys, iki gegužės mėnesio ugniagesiai savanoriai dar yra apdrausti.
„Bet kaip toliau visus ugniagesius apdrausti, nežinau. Visus 64 apdrausti kainuoja beveik du tūkst. eurų. Mūsų finansavimą šiemet labai stipriai yra apkarpę. Savivaldybė neturi tokių išteklių“, – tikino G. Vedegys.
Kalbėjęs administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis tikino, kad savivaldybė galvos ir spręs šį klausimą.
„Šiai dienai biudžetas yra gana kuklus, nėra tam kol kas numatyta pinigų. Jeigu egzistuoja ir dirba tarnyba, reikia ieškoti galimybių apdrausti darbuotojus“, – tikino V. Ižganaitis.
PAGD direktoriaus patarėjas R. Stukas departamento direktoriaus Renato Požėlos vardu padėkojo Barzdų ugniagesiams savanoriams, kad šie ir toliau dirba savanoriškai labai svarbų darbą – patys gesina gaisrus, padeda statutiniams pareigūnams juos gesinti, ištikus nelaimei, padeda bendruomenei spręsti įvairias problemas.
Eduardas iš Griškabūdžio:
